Nuomonė (Varviko universiteto sociologijos mokslų profesorius S. Fuleris). Teoriškai marksizmas iškėlė pasaulietinę materialistinę žmonijos formavimosi koncepciją: sudėtinga, progresuojanti ir niekad nenutrūkstanti darbo, sąmonės ir visuomeninių santykių sąveika, kurios šaknys glūdi bendroje rankų, smegenų ir kalbos raidoje, kai vystydamiesi jie stiprino vienas kitą.
Milijonų paprastų žmonių, tikėjusių socializmu, siekiai buvo pakankamai kuklūs: užimtumas, nemokamas mokslas ir nemokama sveikatos apsauga.
Komentaras: Pirmą kartą žmonijos istorijoje mes patys galime iš anksto pasirinkti vieną iš mūsų vystymosi kelių gamtos numatytos visiškos pusiausvyros būsenos link. Mums leista pamatyti mūsų ateities būseną būtent todėl, kad ji yra priešinga mūsų egoistinei būsenai. Jeigu ji atitiktų mūsų prigimtį, tiesiog automatiškai judėtume pirmyn, kaip ir visos mūsų istorijos eigoje, stumiami mumyse augančio egoizmo.
Būtent mūsų egoistinės prigimties priešingumas žmonijos kitai, altruistinei būsenai, stabdo mus perėjoje į ją. Integralios, vieningos, altruistinės gamtos daromas mums – egoistams ir individualistams – spaudimas nenumaldomai didės, sukeldamas krizes ir kataklizmus, kurie mus pastūmės išsiaiškinti kančių priežastis ir pusiausvyrą su gamta, o susivienijimą tarpusavyje bei su ja laikyti mūsų išsivystymo viršūne.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujojo pasaulio gimimas

Paklusnūs gamtos vaikai

Visuotinės pusiausvyros dėsnis