Klausimas. Kaip galima išsiaiškinti, kad tai Kūrėjas sukelia problemas tarp draugų, jei Jis užslėptas ir mes Jo nematome?
Atsakymas. Nieko nėra, išskyrus Jį. Tuo mes turime tiesiog tikėti ir taip veikti, kol Jis atsiskleis. Tuomet paaiškės, kad taip yra.
Kaip aš veikiu dvasiniame kelyje? Kai siekiu suartėjimo, turiu elgtis taip, tarsi būčiau prieš Kūrėją. Ar tuo tikiu? Ne, netikiu.
Religingi žmonės tiki ir meldžiasi Kūrėjui. Mes taip nesielgiame. Mes bandome atlikti davimo veiksmus, tarsi Kūrėjas būtų mumyse. Kūrėjas – tai davimo savybė ir mes įsivaizduojame, tarsi ji yra mumyse, ir tokiu būdu veikiame.
Taip sukeliame supančios Šviesos poveikį sau tol, kol ji iš tikrųjų atsiskleidžia, įeina į mus ir mumyse pradeda veikti.
Mūsų veiksmai ir vadinami žaidimu, nes žaidžiame taip, tarsi jau būtume Aukštesniajame pasaulyje, kaip vaikas, kuris žaisdamas vaizduoja suaugusįjį ir tokiu būdu įgyja visas jo savybes. O jei jis nežais šito žaidimo, jis netaps suaugusiuoju – taps dideliu vaiku.
Taigi, skirtingai nuo įvairiausių kitų metodikų, mes matome save ne tik savo kitoje būsenoje, bet trokštame ją tuoj pat įgyvendinti. Dėl to negali būti taip, kad šalia manęs egzistuotų kita grupė, o aš nenorėčiau su ja kontaktuoti. Kaip galiu įsivaizduoti ateities pasaulį, kitą savo pakopą, jei nenoriu būti susietas su kita grupe? Argi tai ateitis?!

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesidrovėkite žaisti

Naujasis žaidimas

Draugai, įjunkite Šviesą!