Ištraukei vieną laimingą bilietą iš tūkstančio

Dvasinis darbas

Jeigu jaustume dvasinį kelią kaip malonų, naudingą mūsų prigimčiai, mūsų egoizmui, tai kas gi jo atsisakytų? Visas pasaulis atlėktų pas mus mokytis, sėstų į suolą. Kiekvienas ateitų, jeigu jaustų malonumą ir saldumą.
Niekas neatsisakytų viliojančios galimybės atskleisti ateitį ir viską sužinoti. Mūsų ego stumtų mus pirmyn, temptų, neduotų nė sekundės pailsėti. Pavydas, aistringas troškimas, ambicijos degtų žmoguje, žadėdamos jam įvairiausių šio ir Aukštesniojo pasaulio pripildymų – Rojų. Visa tai įkvėptų ir vis stipriau viliotų žmogų.
Aišku, viskas yra kitaip: mums sunku suprasti, neįmanoma sutikti su tuo, kad visa tikrovė, išskyrus mus pačius, yra priešinga tam, ką matome: sklidina pripildymų ir malonumų, Aukštesniosios jėgos atskleidimo. Visa tai atsiskleidžia žmogui tokiu mastu, kokiu jis  įgyja davimo savybę.
Neįmanoma kitu būdu pasiekti dvasinio pripildymo, Kūrėjo pakopos. Todėl tikrasis valdymas paslėptas už priešingos jam formos, ir mes negalime įvertinti jo, suprasti, paragauti, kas yra ketinimas duoti. Neturime instrumentų tam, kad galėtume pajausti malonumą duodami.
Prašom, duok, kam tik nori! Bet nepasimėgausi, juk tavo norai – priešingi. Ir tik tas, kurio viduje, jo egoizmo tamsoje, užsižiebė kibirkštis, verčianti jį siekti davimo, jei rūpinasi tą kibirkštį padidinti per mokymąsi, teisingą aplinką – tas pasistūmėja pirmyn. Iš tikrųjų, tokių išrinktųjų – vienetai iš tūkstančių.

Iš 2012 m. gruodžio12 d. pamokos  „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsikratyti užuominų

Pasaulis aplinkui – tai aš per didinamąjį stiklą

Pakeisti požiūrį į pasaulį

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.