Klausimas. Sakėte, kad, studijuodami pagal integralią metodiką, pradedame suvokti kitų neigiamas savybes kaip teigiamas. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Tai reiškia, kad, nepakilęs virš savojo egoizmo, tematau vien save. Jeigu aš pakylu virš savęs, tai staiga kitą įvertinu taip, kaip jis vertina save. T. y. matau, kad jis teisingai elgiasi, teisingai veikia. Tai aš buvau neteisus, kai jį vertinau žiūrėdamas iš savo buvusio egoistinio taško.
Replika. Tada griūva ne tik asmens „aš“, griūva visa etika.
Atsakymas. Jokios etikos mūsų egoizme nėra, išskyrus tai, kaip nutverti kuo daugiau ir visus nustumti tolyn. Aš kalbu apie mūsų prigimtį.
Kuomet mes žiūrime į kitą žmogų, tai stengiamės rasti jame ydų, pajusti jį esant žemiau už mus, o patys save matome geresnius. Tai natūrali apsauginė mūsų egoizmo reakcija. Būtent taip mes žvelgiame į pasaulį.
Aš žvelgiu į savo vaiką ir į svetimą. Mano vaikas – visada bent kažkuo man geresnis.
Aš visuomet užimu sau palankią poziciją, kitaip man nėra prasmės egzistuoti. Mano egoizmo apsauginė reakcija nukreipta į tai, kad suteiktų man palaikymą, jog turiu teisę egzistuoti, egzistuoju.
O kuomet pakylu virš savęs, tai matau kitus visai kitomis akimis.

Iš 2012 m. lapkričio 27 d. TV programos „Integralus pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šeimos santykių adapteris

Gydymas nuo egoizmo sanatorijos režimu

Padaryti svetimą savu