Klausimas: Kaip galiu ištaisyti savo pasaulio suvokimą, jeigu aplinkui matau tik blogį?
Atsakymas: Viską ištaiso tik Šviesa, grąžinanti prie šaltinio, o mums tereikia likti atkakliems. Juk, nepaisant visų mūsų analizavimų bei širdies ir proto pastangų, vis tiek nieko nesuprasime, kol nepasieksime pirmojo atskleidimo. Tada mums atsivers naujas protas ir nauji jutimai.
O šiuo metu, kad ir kaip norėtume suprasti paaiškinimus, mes tik eikvojame daugybę pastangų, stengdamiesi suvokti naujas dvasines sąvokas dabar turimais jutimo organais. Visą laiką tik šito siekiame, bet iš tikrųjų darbo esmė visai kita.
Mes tarytum stringame vienoje vietoje ir be reikalo eikvojame savo kurą, energiją, dėmesį, laiką. Juk tokios pastangos nepadeda pajusti dvasinio pasaulio. Mes tarytum stengiamės įsprausti rutuliuką į kvadratinę angą – bet nelenda, nes tai visai skirtingų plotmių sistemos. Kuo daugiau pastangų skirsime davimui, vienijimuisi ir kuo mažiau stengsimės priimti dvasinę informaciją savo dabartiniu, materialiu suvokimu, tuo geriau mums seksis.
Savo dabartiniais jutimais ir protu vis tiek niekada nesuprasime to, apie ką kalbama knygose, ir netgi tų būsenų, kurias patiriame dabar. Mes panašūs į mažylį, kuris būdamas trejų metų bando suprasti savo psichologiją. Aišku, kad jis negali suprasti net savęs, jau nekalbant apie brandesnį mąstymą. Tai tiesiog neįmanoma.
Todėl reikia tiesiog vykdyti kabalistų nurodymus. Tai nereiškia, kad reikia veikti užsimerkus, nieko nejaučiant ir be jokios analizės. Tačiau šie išgyvenimai neturi užtrukti ilgiau, nei to reikia konkretiems žingsniams susivienijimo, vienybės, meilės link. Tik į šį tikslą reikia nukreipti visus veiksmus ir priemones. Kitaip tai reikš, kad mes „daugiau samprotaujame nei veikiame“.
Sakau tai todėl, kad pats kadaise dariau tą pačią klaidą. Ilgai negalėjau sutikti su tuo, kad dvasinis pasaulis pajuntamas save anuliuojant, susimažinant, atsiduodant, o ne pasitelkiant racionalų protą, sveiką nuovoką ir jausmus.
Labai svarbu nepamiršti, kad „mokomasi ne protu“, ir išsaugoti teisingą požiūrį į mokslą, teisingą proporciją tarp to, ko mums reikia pažangai, ir to, kas gali sutrukdyti.

Iš 2012 m. gruodžio 16 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sunkumai – pagalba iš aukščiau

Kaip tapti savarankiškam?

Aš – Kūrėjo veiksmas