Pateikti kovo, 2013 mėn. įrašai.


Esame tik pirmoje krizės pusėje

Krizė, globalizacija

Nuomonė (A. Kudrinas, buvęs Rusijos finansų ministras). Pasaulis išgyvena tik pirmąją krizės pusę –blogiausia dar priešaky. Pagrindiniai ekonomikos rodikliai blogėja kiekvieną mėnesį, išsivysčiusiose šalyse aukštas vartojimo lygis toli gražu neatitinka žemo santaupų lygio. Tai ir yra pagrindinė krizės priežastis. Toliau lėtėja BVP augimas. Skolų problemos Europoje lieka neišspręstos.
Europos valdžia atidėjo problemų sprendimą vėlesniam laikui. Norint garantuoti BVP augimą, būtina nurašyti Graikijos skolą, nes Graikijos pasišalinimas iš euro zonos pagreitintų padėties pablogėjimą kitose šalyse.
Ekonominis sąstingis išsivysčiusiose šalyse tęsis dar 8–10 metų. Tai trukdys modernizuoti jų ekonomiką, o gyventojų pasitikėjimo praradimas mažina greito išėjimo iš krizės galimybes.
Naftos kaina kris ir gali pasiekti 80 dolerių už barelį. Biudžetui tai yra kritinis lygis, verčiantis mažinti išlaidas ir didinti mokesčius. Tai lems ekonomines bei politines pasekmes.
Komentaras. Viskas priklauso nuo to, kaip sėkmingai ir greitai mes sugebėsime perteikti pasauliui, kad vienintelė galimybė grįžti prie normalaus gyvenimo – pertvarkyti mūsų sąmonę integraliai perauklėjant žmones. Nauja pasaulėžiūra leis visą pasaulinę bendruomenę paruošti naujam tikslui, kurio reikalauja žmonių visuomenės evoliucija, – pakilimui į naują pakopą, vadinamą „žmogus“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Krizė apgaubė planetą

TVF: Krizė bus jaučiama dar dešimtį metų

Nauja krizės banga

Komentarų nėra

Atsitveriant nuo pasaulio

Realybės suvokimas

Kai žmonės buvo artimesni gamtai, jie jautė ją taip, kad mums dabar tai atrodo vos ne mistika. Iš tikrųjų jiems atsiskleisdavo realūs gamtos reiškiniai. Pavyzdžiui, Amazonijos gentys supranta mišką daug geriau nei mes, jaučia jo kvapą už daugelio kilometrų, skaito pėdsakus ir ženklus, iššifruoja garsus…
Juk tų genčių žmonės nieko daugiau neturi. Žmogus gyvena gamtoje, nuo jos priklauso jo gyvenimas, ir todėl jis vis labiau plėtoja savo ryšį su aplinka. Pagal paukščio skrydį, pagal vėjo dvelksmą jis sužino apie daugelį dalykų. Visą negyvąją gamtą, augaliją ir gyvūniją jis sujungia draugėn ir suvokia kompleksiškai.
O mes, atvirkščiai, vengiame aplinkos, užveriame duris ir langus, kad tik nematytume miesto grūsties ir negirdėtume mašinų burzgimo. Galiausiai blokuojame savo suvokimo instrumentus, visiškai atsitveriame nuo gyvenimo, nuo Visatos.
Klausimas. Vis dėlto žmonės dažnai painioja artumą gamtai su kažkuo antgamtišku…
Atsakymas. Visa tai – jutimai, pojūčiai, kuriuos galima išugdyti savyje. Kai kurie žmonės gali paimti tave už rankos ir papasakoti, kas tu esi ir kokie tavo planai. Kai kurie spėja ateitį, skaito mintis. Tai natūralūs pojūčiai, kuriuos mes praradome vystantis civilizacijai, o ne kokia „ekstrasensorika“. Gamta įskiepijo žmogui daug aštresnius jutimus nei dabartiniai. Ir ji nepalieka abejonių, kad stebuklų nebūna…

Iš 2012 m. gruodžio 30 d. pamokos pagal straipsnį „Kūnas ir siela“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta neišmokys blogo

Aiškiaregystės ribos

Kabala be jokios mistikos

Komentarų nėra

Amerikiečių mokytojai mokosi šaudyti

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Pranešimas: Amerikiečių mokytojai ir vaikų darželių auklėtojai atsižvelgdami į įvykius Niutaune, kur dvidešimtmetis amerikietis nušovė 26 žmones, šimtais užsirašo į šaudymo kursus.
Šokiruoti tragiškų įvykių mokytojai nori apsaugoti savo mokinius. Teksaso valstijoje į kursus mokytojams jau net neįmanoma užsirašyti – norinčiųjų skaičius gauti slaptojo nešiojimo šaunamąjį ginklą jau seniai viršijo vietų skaičių. Panašūs kursai dėstytojams, steigiami, be kita ko, ir policijos akademijų, organizuojami ir kitose Amerikos valstijose.
Komentaras: Egoizmas vystosi, pasitenkinimo vis mažiau, nusivylimų ir įtampos vis daugiau – taigi nenuostabu, kad panašūs šaudymai vyks vis dažniau. Jei nebus skiriama dėmesio žmogaus pasikeitimui integraliai jį auklėjant, jokie įstatymai neapsaugos nuo panašių įvykių.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie žmogžudystes Konektikute

Apokalipsė šiandien

Pasaulis be turinio

Komentarų nėra

Visų pradžių pradžia

Dvasinis darbas, Grupė

Kabalistinių knygų turinį galima suskirstyti į dvi dalis.
Vienoje iš jų aprašytas mūsų jausminis darbas tarpusavyje, aiškinama, kaip per jį prasiskverbti pas Kūrėją, kuris yra ne kažkur šone, o tarp mūsų.
Iš kitos pusės, mums duoti tikslūs kabalistiniai tekstai, tokie kaip „Įvadas į kabalos mokslą“, „Mokymas apie dešimt sfirų“, „Knyga Zohar“, kurie mums visiškai nesuprantami. Šiose knygose pasakojama apie tą pakopą, ant kurios turime palypėti, ir kokius veiksmus turime atlikti, kad, susijungę tarpusavyje ir gavę davimo savybę, pajustume šioje bendroje savybėje Aukštesnįjį pasaulį.
Todėl, remdamiesi straipsniais ir Baal Sulamo bei Rabašo patarimais, turime atlikti jungimosi veiksmus, o skaitydami knygas apie dvasinį pasaulį – pritraukti į save Šviesą.
Kitaip tariant, viena pirminių šaltinių dalis – mokomoji, kuri formuoja mūsų teisingus ryšius tiek, kad juose pajaustume davimo savybę, Kūrėją.
Antroji dalis skirta tam, kad pamokose siektume susijungimo tikslo taip, kad pasireikštų Aukštesnioji Šviesa, aukštesniosios jėgos, savybės, pakopos, pasauliai ir Šviesos.
Turime šito siekti kaip vaikas, trokštantis tapti suaugusiuoju, kurį gena jo egoistinė prigimtis. Ji visą laiką spaudžia vaiką, mokydama augti, ir jis nepailsdamas tai daro. Dėl to augdami dvasiškai turime būti kaip vaikai: energingai, užsispyrusiai visą laiką žaisti kitą pakopą, kad taptume suaugusiaisiais, ištyrinėtume šį suaugusiųjų pasaulį ir jų tarpusavio santykius.
Todėl, viena vertus, mums reikia anuliuoti save prieš draugus, o kita vertus, būti aukščiau jų, siekti susijungti grupėje, ieškoti bet kokios galimybės jį papildyti, pagilinti, praplėsti, sukoncentruoti taip, kad kiekviename iš mūsų iš visų mūsų kibirkštėlių susirinktų viena didelė kibirkštis, kuri blykstelėtų tarp mūsų. Nereikia bijoti, kad „trinamės“ vienas į kitą kaip riešutai maiše, juk nuo šios trinties taip pat įskeliamos kibirkštys. Jei žinome, dėl ko tai darome, tada mums viskas pasiseks.
Svarbiausia – visą laiką suvokti būtinybę vienytis ir susilieti su Kūrėju. Ir nieko nebijoti! Kai tik grupė ar atskiri žmonės pamiršta, dėl ko jie dirba, jie iš karto iš kabalistinės grupės virsta „juokdarių šutve“.
Kaip sakoma Psalmyne: „Laimingas žmogus, kuris nesekė piktadarių patarimais ir juokdarių šutvėje nesėdėjo“. Šiais žodžiais karalius Dovydas pradeda visame pasaulyje garsias psalmes – žmogaus prašymų ir kreipimųsi į Kūrėją knygą. Jas visuotinai priimta laikyti žmogaus širdies išliejimu Kūrėjui. Tai yra svarbiausias dalykas! Tai visų pradžių pradžia!
Mes žinome, kad grupėse yra labai daug sąlygotumų, problemų, bet visos jos siejasi viename taške – išpildant dėsnį „pamilk artimą, kaip save“, nes tai yra Kūrėjo dėsnis. Kai egoizmas ištaiso save į meilę, jis tampa tapatus Kūrėjui.

Iš 2012 m. gruodžio 7 d. ketvirtosios pamokos Novosibirsko kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Efektyvaus darbo sąlygos

Už ką aš vertinu draugą?

Kritinę akimirką atsivers antrasis kvėpavimas

Komentarų nėra

Santuoka kenkia sveikatai

Vyras ir moteris

Tyrimas (žurnalas „Health“): Žmonės, kurie niekada nebuvo susituokę, yra žymiai geresnės sveikatos, nei tie, kurie gyvena santuokoje. Be to, ši tendencija stebima tik pastarąjį dešimtmetį. Tačiau iki pat 2003 metų žmonės, gyvenę santuokoje, vertino savo sveikatą geriau, nei viengungiai ir netekėjusios.
Pradedant 2003 metais, pastebima nesusituokusiųjų sveikatos blogėjimo tendencija, be to, daugiausiai vyrų. Šią pražūtingą tendenciją psichologai aiškina tuo, kad santykių nestabilumas santuokoje provokuoja širdies ir kitas ligas: sutuoktiniai 1,34 karto dažniau nei „laisvieji“ kenčia nuo širdies ir kraujagyslių sutrikimų, taip pat nuo įvairiausių uždegiminių procesų. Gyvenančiųjų santuokoje priešlaikinės mirties rizika partneriui mirus padidėja.
Komentaras: Matome, kaip pati gamta nepritaria ankstesniam šeimos židinio modeliui. Visos mūsų ankstesnio egoistinio gyvenimo apraiškos atgyveno ir miršta. Reikalingas naujas gyvenimo pagrindas, nauji susitarimai, vertybės, tikslai – ir tada visi ankstesni institutai, tarp jų ir santuokos institutas, vėl pradės veikti teisingai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Traška santuokos siūlės

Psichologinis cementas

Jaunimas nesiveržia tuoktis

Komentarų nėra

Uždraustasis vaisius: antrojo bandymo nesėkmė

Viena siela

Klausimas: Kaip paaiškinti žmonėms, kad iš tikro egzistuoja tik viena – Adam Rišon siela?
Atsakymas: Yra gaunantis noras, ir jis pripildytas Šviesos. Ši būsena vadinama „Begalybe“. Čia nėra ribų, nėra pabaigos: kad ir koks didelis būtų noras – Šviesa jį visiškai pripildo. Štai kodėl dvasiniame pasaulyje viskas matuojama ne kiekybės, o kokybės matais. Jeigu yra „vienas gramas“ noro, tai jį atitinka „vienas gramas“ malonumo – o tai jau begalybė, beribiškumas: Šviesa ir noras lygūs.
Tačiau kaskart vis geriau save pažindamas noras randa viduje vis didesnę kokybinę galią, kol nepasiekia centrinės srities, kuri ir vadinama „Adam Rišon siela“. Savo gaunančiame nore, savoje Malchut aš sužinau, iš kur iš kaip atsiradau, kam ir kodėl. Tada iš tikro noriu susilieti su Šviesa, įgydamas Adam Rišon sielą.
Baal Sulamas pateikia pavyzdį apie svečią, kuris sako šeimininkui, kad nori būti į jį panašus.
– Gerai, – atsako šeimininkas, – padarysiu tai dėl tavęs.
Tada sviečias išgina Šviesą, pasielgdamas iš esmės prieš šeimininko norą, ir ima tolti nuo jo ieškodamas tos būsenos, kurioje galės įrodyti sau ir šeimininkui savo panašumą, visišką savo atsidavimą.
Taip pat Adam Rišon visomis jėgomis norėjo paragauti Pažinimo medžio vaisiaus, t. y. priimti Šviesą į gavimo indus su ketinimu duoti. Tai ir buvo „Pažinimo medžio nuodėmė“, panaši į indų sudaužymą Nekudim pasaulyje, tik aiškiau išreikšta: čia jau figūruoja tokios suvokimo detalės kaip gyvatė, Ieva, Pažinimo medis, rojus, pragaras – ištisos gaunančiojo noro dalys, kurių esmė ir paskirtis tau jau yra aiški. Kartu tu prasiskverbi į šio, Kūrėjo sukurto, noro gelmę. Jis tampa detalesnis, aiškesnis, brandesnis – kaip prisirpęs vaisius ant Medžio.
Šis vaisius žada nepaprastus skonius ir sužadina milžinišką aistrą. Pirmasis kąsnis iš tikro buvo altruistinis. Adomas ir Ieva gavo visą Begalybės šviesą. Bet jų noras dar nebuvo užbaigtas, dar neturėjo  būtent šio malonumo siekiančio rešimo. Vaisiaus skonis dar buvo nepažintas, dėl to pirminis polėkis ir pastangos pasiekė tikslą. Tačiau po to, kai į norą pateko nauji rešimot, nauji skoniai, jis jau nebegalėjo atsisakyti egoistinio ketinimo bandydamas antrą kartą, o tiksliau, nesugebėjo atsilaikyti prieš jį. Juk dvasinėje tikrovėje nėra kokių nors „sulaikančių aplinkybių“, ten viskas sprendžiama nore, ir jeigu noriu pavogti – pavogsiu.
Na o dabar turime ištaisyti tuos indus-norus. Ir taisydami juos grįžtame prie ištaisytos Adam Rišon sielos.
Kodėl ji viena visiems? Todėl, kad kiekvienas susivienija su visais. Juk ištaisymo esmė – būtent susivienijimas su visais, kuris man padeda pasiekti vieningą indą ir gauti į jį bendrą sielos Šviesą (nešama). Neįmanoma savęs ištaisyti atskirai nuo kitų, palikus juos būti „nusidėjeliais“. Taip nebūna. Aš neišsitaisau, jeigu nesusivieniju su visais ir neištaisau visų.
Štai kodėl galiausiai aš prieinu tokią būseną, kurioje visi yra ištaisyti, ir tada vadinuosi „visišku teisuoliu“ – tai reiškia pateisinu, save ir visą pasaulį nusveriu nuopenų lėkštės pusėn.
Įsivaizduok, jog kažkas šalimais visiškai nuoširdžiai sako, kad visas pasaulis – gėris, kad Kūrėjas geras ir kuria gėrį, kad blogio tiesiog negali būti, o tu žiūri į jį ir nesupranti, iš kur jis nukrito: „Gal greitąją iškviesti? Ką, jis nemato, kas dedasi pasaulyje?“ Tu jo nesupranti, o štai jis tave supranta, nes jau pakilo dvasinio suvokimo pakopomis. Jis suvokia visą Adam Rišon sielą, visus mato Begalybėje. Ir nors dabar savo sugedusiuose noruose jauti mūsų neteisingą pasaulį, tačiau ir tu iš tikro esi ten pat.
Ką reikia padaryti, norint tai pajusti? Tik vieną dalyką – ištaisyti save. Keičiasi ne pasaulis – keitiesi tu pats, ir tada jis tau pasirodo kitoks. Tai tik tavo asmeninis, vidinis, individualus suvokimas. Na o šiandien tu į viską žiūri per savo paties trūkumų prizmę ir todėl matai ne tikrąją realybę, o dabartinį save…

Iš 2013 m. sausio 8 d. pamokos pagal straipsnį „600 tūkstančių sielų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagal analoginės sistemos tobulumo dėsnį

Studijuojant Kūrėjo veiksmus

Svarbiausia – nesipriešinti

Komentarų nėra

Erotinis kapitalizmas

Vyras ir moteris

Nuomonė: Šiuolaikinė meilė tapo milžiniškos industrijos pamatu. Mūsų dienomis meilės ir laisvės kontekstu tapo laisvo pasirinkimo ideologija. Vyrai ir moterys virto santykių rinkos dalyviais. Šeiminių ryšių vietą, kuri anksčiau stabilizavo žmogaus gyvenimą, užėmė rinka, siūlanti gyvenimo ir senatvės draudimus, medicininių paslaugų paketus. Grįžimas prie tradicinės šeimos dabar nebeįmanomas: pasikeitė intymūs ryšiai, sugriuvo ekonominis pamatas, jungiantis kelias kartas, šeimos organizmą.
Meilė visada buvo netikrumo ir rizikos šaltinis: ar tikrai žmogus, su kuriuo norime susieti visą gyvenimą,  yra mūsų antroji pusė? Efektyviausias rizikos sumažinimo būdas – pašalinti jos šaltinį. Tuo pagrįstas vyrų nenoras tuoktis, jie labiau linkę nesuaugti ir likti motinų globoje. Tokia padėtis verčia moteris teikti meilės rinkai erotinį kapitalą. Rinka sufleruoja optimalias strategijas:
Vyrams mažinti rizikos faktorius ir neprisiimti bereikalingų įsipareigojimų.
Moterims: tu laisva, investuok į save, vystyk erotinį kapitalą, nes konkurencingoje rinkoje (norint gauti darbą ir susirasti partnerį) tik jis yra svarbus.
XIX amžiuje seksualumas nevaidino didelio vaidmens, mezgantieji ryšius ieškojo charakterių suderinamumo. XX amžiuje charakterį pakeitė polinkiai ir psichologiniai bruožai. Dabar santuokų rinkoje lemiamą vaidmenį vaidina seksualumas.
Internetas – XXI amžiaus meilės infrastruktūros elementas. Daugybė pažinčių tinklalapių leidžia susirasti partnerį vienai nakčiai, ilgesniems santykiams ar netgi santuokai. Tai rizikų valdymo bei jų mažinimo, remiantis mokslo ir technikos racionalumu, pavyzdys. Spaudžiant evoliucionuojančio kapitalizmo jėgoms meilė tampa viena iš ekonominio aktyvumo formų, kurios tikslas – maksimaliai padidinti naudą.
Komentaras: Čia taip pat viską pakeis tiktai krizė kartu su integraliu auklėjimu, kurio rezultatas bus partnerio paieška pagal bendrą gyvenimo tikslą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kapitalizmas linki jums skyrybų

Šeimos santykių adapteris

Traška santuokos siūlės

Komentarų nėra

Žmogus be darbo – ne žmogus

Krizė, globalizacija

Pasaulinė krizė vis daugiau žmonių palieka be darbo. Beje, tai vyksta ne tik dėl ekonominių priežasčių. Jau ima reikštis perteklinio vartojimo pasekmės: kiek dar prekių gali atsirasti rinkoje? Kiek mums dar reikia nupirkti? Viskas turi pabaigą, vartojimas – taip pat. Norai keičiasi, ir žmonės jau viso to nebenori.
Kitame raidos etape žmonija pereis prie dvasinio darbo. Pasitelkę šiuolaikines technologijas, mokslininkus, technologus  bei nedidelį skaičių aptarnaujančio personalo, kurį sudarys tie, kurie patys su džiaugsmu imsis šio darbo, mes lengvai materialiai apsirūpinsime viskuo, kas mums būtina. Dauguma žmonių savo jėgas turės atiduoti vidiniam, dvasiniam darbui – štai koks bus darbas kitoje žmonijos pakopoje. Šioje dvasinėje pakopoje žmonės vienysis, įsilies vieni į kitus – ir palaipsniui mūsų pasaulis išgaruos, išnyks kaip debesis giedrą dieną, kol galiausiai liks tik tikrų pojūčių realybė. Toks raidos kelias, ir nieko čia nepadarysi.
Taigi, pasauliui teks persitvarkyti. Negalima palikti bedarbių likimo valiai. Atlikta jau nemažai tyrimų, rodančių, kaip pavojinga, kai žmogus neturi kuo užsiimti. Tokia padėtis priveda prie konfliktų namuose ir skyrybų. Atimdama iš mūsų stimulus bei įsipareigojimus, kuriuos reikia vykdyti, ji atima ir mūsų žmogiškąjį pavidalą. Kai žmogui nėra dėl ko stengtis, jis nusileidžia žemiau gyvūno lygmens.
Juk gyvūnai nuo ryto iki vakaro užsiėmę – ieško maisto, poros, būsto, rūpinasi palikuonimis, o „laisvalaikį“ skiria naudingiems žaidimams, kurie padeda sureguliuoti santykius gaujoje, bandoje, pulke ir t. t. Ar kada matėte skruzdėlę, išsidrėbusią prieš ekraną futbolo sirgaliaus poza su skardine alaus ir cigarete?
Tai štai, žmonės šiandien turi masiškai pereiti prie dvasinio darbo, sutvarkyti visuotinius ryšius, naujai organizuoti visuomenę, o mes kol kas nieko nedarome, renkamės dykaduoniauti.
Mums brangiai kainuos šitas siaubingas kritimas. Jis lems didžiulio apmaudo jausmą, žmogus pakvaiš, ims eiti iš proto. Jokių nurodymų ar įsipareigojimų neturėjimas palieka jį be veiklos, tuštumoje ir nuodija protą. Be to, jis praranda profesinius įgūdžius, gebėjimą bendrauti su kitais. Viskas jame tarytum susmunka, prasmenga, ir tada pamatome vaiduoklį, zombį, o ne žmogų.
Būtent tai įvyks su žmonėmis, kurie liks be veiklos, jeigu nepradėsime sistemingai su jais dirbti. Juk dabartinis pasaulis skelbia demokratiją ir laisvus politinius rinkimus o ko gali tikėtis iš tokių rinkėjų? Ar gali jie, būdami tokioje padėtyje, teisingai spręsti ir adekvačiai analizuoti? Visa tai, galiausiai, privers vyriausybes imtis permainų…

Iš 2013 m. kovo 14 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas keisti stereotipus

Badmetis ar klestėjimas?

Pamokos apie naują pasaulį. Nuleisti garą, bet neišleisti „demonų“

Komentarų nėra

Benamių skaičius Europoje pasiekė precedento neturintį lygį

Krizė, globalizacija

Pranešimas: Europoje labai opi benamių problema. Be to, šiandieniniai gyvenamiosios vietos neturintys žmonės – dažniausiai krizės aukos. Žmonės netenka pajamų ir praranda būstą. Benamių skaičius padidėjo ne tik šalyse, kur jaučiama krizė, bet ir ten, kur gyventojai klesti. Nakvynės namų, esančių Belgijos Gento mieste, valdytojas: „Prieš šešerius metus pas mus nakvojo pusšimtis žmonių per savaitę, šiandien – jau 850“.
Vokietijoje, Federalinės darbo grupės, teikiančios pagalbą benamiams, vertinimu, 2010 metais apie 250 tūkstančių žmonių neturėjo stogo virš galvos. Benamių skaičius auga ir, pirmiausia, tai žmonės, kurie anksčiau gyveno normaliomis sąlygomis, bet dėl tam tikrų priežasčių nusirito žemyn. Akivaizdu, kad šis procesas spartėja.
Komentaras: Valdžiai vis dėlto teks spręsti visas problemas su bedarbiais, benamiais, socialiai apleistaisiais, narkomanais, depresuotais ir kt. visuomenės elementais. Ir tai, suprantama, jai nepavyks, kol nesutiks su visuotiniu integraliuoju švietimu. Tik tai galės pakelti žmonių sąmonę ir paversti juos integralios bendrijos nariais.

Daugiau šia tema skaitykite:

Europiečius užklupo būsto problemos

Europiečių klaida

Kada atsikvošės pasaulis…

Komentarų nėra

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Dvasinis darbas, Grupė

Kabalistinė grupė remiasi būsimos pakopos dėsniais. Todėl mes renkamės kartu, siekdami sukurti tokias sąlygas. Žaidžiame ateities pasaulį ir tarpusavyje formuojame tokius santykius, kurie galiausiai pasireikš kaip pasauliai, kuriuos studijuojame kabaloje.
Pasaulis Asija – tai pirmasis pasaulis, į kurį turime patekti ir kurį turime pajusti tarpusavyje. Būti šiame pasaulyje – vadinasi – savo vidine struktūra visiškai atitikti jo lygmenį: savo norais ir mintimis, širdimi ir protu. Tam skirti Rabašo straipsniai, aiškinantys, kaip mums susivienyti, kad tarpusavyje pajustume dvasinį pasaulį.
Iš tikro niekur nekylame. Mes tampame pakylėti savo asmeniniame dvasiniame aukštyje, t. y. mūsų tarpusavio ryšio aukštyje. Po to pasikeis mūsų tarpusavio jutimų santykis – tarpusavio ryšys sustiprės, taps skvarbesnis. Mūsų santykiai nebebus egoistiniai kaip paprastai, mes apribosime savo egoizmą, anuliuosime jį savo ryšiais pagal principą „nedaryk kitam to, ko nelinki sau“. Tokiu būdu jau imsime jausti Aukštesnįjį pasaulį.
Po to pradėsime jungtis tarpusavyje, žengsime į susiliejimo vienas su kitu būseną, kursime bendrą sistemą ir tarp mūsų jausime atitinkamą pripildymą šviesomis: Nefeš, Ruach, Nešama, Chaja, Jechida. Tai priklauso nuo to, kaip stipriai egoizmas tarp mūsų augs ir kaip mes, nepaisydami to, imsime vienytis, stengdamiesi neutralizuoti ir net panaudoti jį susijungimui, tarsi priešingas jėgas, kurios užmezga ryšį, sukimba.
Įsivaizduokite, kad tūkstančiai žmonių iš mūsų grupės visame pasaulyje jaus tarpusavio ryšį: kas kur yra ir kaip susijęs su kitais. Tokia rimta, daug narių turinti sistema jau yra integrali bendruomenė. Egoizmas vėl išauga, o mes dar stipriau susivienijame ir susiliejame.
Be to, egoizmas auga ne tik pagal dydį, kiekybiškai, bet ir kokybiškai: jis pasireiškia mumyse įvairiausiomis naujomis, visiškai nepažįstamomis formomis. Staiga pradedu pastebėti kituose man priešingų, atstumiančių niuansų, kurių anksčiau nemačiau, – tai manyje atsiskleidžia egoizmas, suteikdamas man tokių pojūčių! Netikėtai man ima atrodyti, kad mano draugo egoizmas padidėjo tūkstantį kartų, ir nebežinau, kaip prieiti prie jo, tokio „gauruoto“ ir „spygliuoto“. Tuo tarpu pats sau atrodau švelnus ir minkštas. Nebežinau, ką daryti nei su juo, nei su savimi.
Jei pažvelgtume į šią situaciją ne iš apačios, o iš viršaus, iš Kūrėjo pozicijos, tai pamatytume, jog visas šias sąlygas Jis duoda būtent tam, kad vystyčiausi. Iš Jo pusės – jos būtinos, o man belieka prisidėti savo ištaisymais, pakankamais, kad kilčiau į viršų.
Rabašo straipsniuose patariama, kaip užmegzti ryšį su draugais. Visi jie kyla iš vieno ir to paties principo „pamilk artimą kaip pats save“, nes tai dėsnis Aukštesniosios pakopos, kurioje mes visiškai susivienijame savo norais ir mintimis.
Mūsų savybės papildo viena kitą, sudarydamos vieną bendrą norą, sutvertą Kūrėjo iš pat pradžių, bet dabar kiekvienas noras mums atsiskleidžia 620 kartų didesnis, daug kartų padaugintas iš visų kitų. Šios formulės neįmanoma aprašyti, nes ji lemia tokią kokybinę būseną, kuri vadinama Begalybės pasauliu. Tai mums reikia pasiekti.

Iš 2012 m. gruodžio 7 d. Novosibirsko kongreso 4-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėti ar žaisti?

Nesidrovėkite žaisti

Pasirodo, viskas yra manyje

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai