Lygus pakilimų ir nuopuolių kelias

Dvasinis darbas

Klausimas: Mintimis sugrįždami prie svarbiausio, vis iš naujo nukrypstame į kitus reikalus. Kaip dažnai turi kaitaliotis šie įėjimai ir išėjimai?
Atsakymas: Vieną kartą mokinys papasakojo mokytojui Zušiui, kad ryte jis išgyveno kelis pakilimus ir nuopuolius. Rabinas Zušis atsakė, kad jis per keletą minučių pajuto apie keturis šimtus tokių svyravimų.
Matyt, šis rodiklis neišmatuojamas. Juk, iš principo, dvasingumas yra aukščiau įėjimų ir išėjimų, pakilimų ir nuopuolių diapazono – begalinio dažnio. Mūsų pasaulyje mes taip pat taikome vis aukštesnius dažnius, pavyzdžiui: kompiuteriams, radijo ryšiams, lazerinėms technologijoms ir t.t. Na, o dvasingumas yra kur kas aukščiau.
Kada gi žmogus prisijungia prie begalinio dažnio? Tada, kai pradeda priimti pakilimus ir nuosmukius kaip vieną bendrą visumą. Tada jie veikia tarsi „įtampos lygintuvas“: nėra „pikų“ ir „duobių“ – viskas įsijungia į bendrą kryptį.
Mums pliusas asocijuojasi su teigiama kryptimi, o minusas – su neigiama. Esant tokiam požiūriui, netgi pliusas neveda prie gero.
Užtat, kai priimu tamsą kaip šviesą, nuosmukį kaip pakilimą, kai suvokiu, kad viskas kyla iš vieno Šaltinio ir tik tam, kad vestų pirmyn, tada vienodai džiaugiuosi ir pakilimu, ir nuopuoliu. Beje, nuopuoliais netgi labiau – juk matau, kad jų padedamas darau pažangą. Pakilimas gali ištikti dėl įvairių priežasčių – pavyzdžiui, papirkti mano egoizmui, o štai nuopuolis tikrai suteiks man naudos – taip Faraonas artina mane prie Kūrėjo.
Dėl nuopuolio reikia džiaugtis iškart. Būna tokie apsunkimo ir nesusipratimo momentai, kurių aš netgi neskiriu. Bet, kai tik pastebiu, kad esu atitrūkęs, atjungtas nuo dvasingumo, kai tik suvokiu, kad esu „atmestas“ – štai jau valandą ar pusę minutės, ar net sekundę – džiaugiuosi. Juk atpažinau problemą! Ji buvo sukurta iš aukščiau, tačiau aš prisikapsčiau prie esmės ir džiaugiuosi, kadangi esu įsitikinęs, kad pasiekiau naują gelmę ir dabar ją apšviečiu.
Štai ir išeina, kad judu ne dygliuota ir laužyta kreive, o stebuklingu keliu. Būtent taip. Galiausiai tereikia pakeisti savo požiūrį į pasaulį. Šiame naujame vaizde tiek, kiek sutinkame su įvykių eiga, atskleidžiame valdymo ir numatymo sistemą, valdančiąją Jėgą – ir staiga mums atsiveria tobulybė…

Iš 2013 m. sausio 20 d. pamokos pagal knygą „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokie pokyčiai tavęs laukia

Ką daryti, jei nukritai…

Kritimas – tai džiaugsmas

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.