Be teisės į poilsio dieną

Dvasinis darbas

Klausimas. Kas laikoma nusikaltimu dirbant vidinį darbą, kai griaunami darbo rezultatai?
Atsakymas. Jeigu žmogus jau įsitraukė į vidinį darbą, bet dabar tingi jį palaikyti ir kas akimirką labiau pasistengti, tai laikoma nusikaltimu. Juk jei žmogus nežengia pirmyn, vadinasi, traukiasi atgal. Neįmanoma sustoti pusiaukelėje.
Mes kartais manome, kad galime leisti sau kiek atsipūsti nuo šio darbo. Tik dvasiniame darbe nebūna laisvadienių, laikrodis nuolat tiksi, suskaičiuodamas mūsų pastangas. Tai nepanašu į mūsų pasaulį, kuriame galima sustoti ir dykinėti, eiti miegoti ir iki rytdienos nieko neveikti.
Dvasiniame pasaulyje to nebūna. Galbūt aš aktyviai neatlikau jokių veiksmų, bet per tą laiką manyje pabudo daugybė informacinių genų (rešimot) ir jeigu jų neapdorojau, tai nusiritau atgal. Taigi reikia rūpintis tuo, kad nuolat būtum veiklus.
Mano patarimas – pasiduoti, kad ir pasyviai, kuo stipresnei aplinkos įtakai: klausytis muzikos, dainų, skaityti mūsų tekstus, dar kartą peržiūrėti arba perklausyti kasdienę pamoką, kokią nors programą, pabendrauti su draugais. Tik reikia būti labai atsargiems taip bendraujant, nes šalia didžiulės naudos galima padaryti ir didelės žalos, jeigu bendravimu bus naudojamasi neteisingai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nevalia „užmigti“ ir „nubusti“ Ištaisymo pabaigoje

Suteikti gyvybės darbo rutinai

Užauginti tikrą norą

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.