Pateikti Ketvirtadienis, balandžio 25, 2013 dienos įrašai.


Kuo mus „maitina“?

Krizė, globalizacija

Klausimas: Kodėl kabalistai neparašė knygos su gyvenimo instrukcija, kuria galėtų naudotis kiekvienas žmogus?
Atsakymas: Jeigu šioje knygoje būtų parašyta, kaip uždirbti ir turėti asmeninės naudos, ją skaitytų. Tačiau joje kalbama, kad reikia tik nusileisti, rūpintis kitais. Kam gi ją pasiūlysi? Jeigu turėčiau kuo patraukti paprastą žmogų, seniai tai būčiau padaręs. Duoti interviu mane kvietė visi populiariausi televizijos kanalai: „Jis turi begalinio visuotinio malonumo receptą!“
Tačiau čia, atvirkščiai, yra psichologinis barjeras: mums reikia pakilti aukščiau savo prigimties, pereiti į kitą pakopą – tik tada patirsime malonumą.
Kokios gi priemonės padės man pakilti virš „uždusimo ribos“, virš mirties? Žmonės mano, kad jie į kitą, į dvasinį pasaulį pateks po kūno mirties. Nežinia, kuo jiems trukdo kūnas, bet jie taip įsivaizduoja: kūnas gula žemėn, o siela kyla „aukštyn“. Kaip įsivaizduoti tokią būseną, kurioje numarinu egoizmą? Pasakyta: „norintis gyventi – tenumarina save“. Tik po to pradėsiu tikrą gyvenimą. Kaip tai įgyvendinti? Kaip žmonėms tai paaiškinti?
Mes siūlome vaistus nuo ligos paūmėjimo. Visų pirma, informuojame žmones apie tai, kad jie serga, – kitaip sakant, elgiamės taip pat, kaip ir krizę žmonijai atskleidžiantis Kūrėjas. Didesnį ar mažesnį negalavimą šiandien jaučia visi. Kokia diagnozė? Sergame savo egoizmu.
Tačiau šito maža. Turi ateiti gydytojas specialistas, kuris taip pakalbėtų su ligoniu, kad šis išgirstų. Jeigu žmonės negirdi, liga progresuoja, kol skausmas sustiprina jų klausą.
Iš esmės, žmonija turi išgirsti svarbiausią dalyką: visa problema slypi neteisinguose žmonių tarpusavio santykiuose. Būtent todėl jie nežino, kaip gyventi integraliame pasaulyje, kaip auklėti vaikus, kaip sureguliuoti santykius. Jiems reikia pamatyti, kad dėl visko kaltas egoizmas. Tada jau galėsime kalbėtis toliau ir paaiškinti, kaip reikia susivienyti, pasitelkus integralųjį auklėjimą.
Tada žmonės galų gale supras, kas vyksta, kodėl juos kvailina įvairiausiomis priemonėmis, kodėl nori, kad jie dirbtų po 14 valandų per dieną, – kad neliktų laiko susimąstyti. Vaikus mokykloje tikslingai taip auklėja, televizijos kanalai transliuoja žmogžudystes ir prievartą – visa tai skirta nužmoginimui, norint padaryti iš žmogaus gyvūną, kad jis nežinotų, kaip rasti savo gyvenimo sprendimą.
Klausimas: Ar negalėtų kabalistai suorganizuoti kampanijos prieš egoizmą – panašios į kampaniją prieš rūkymą?  Kodėl negalėtų parašyti knygos apie „egoistinės karštligės“ profilaktiką?
Atsakymas: Kabalistai visuomenės akyse neturi tokio autoriteto kaip gydytojai. Baal Sulamas jau bandė įspėti žmones, bet niekas neišgirdo.
Beje, „naudingos kampanijos“ taip pat grįstos slaptais egoistiniais motyvais. Gali būti, kad cigarečių gamintojų pelnas mažėja, bet jį didina kuri nors kita sritis, pavyzdžiui, korporacijos, gaminančios nesveiką maistą. Jiems kaip tik naudinga, kad žmonės nesirgtų ir nemirtų nuo vėžio anksčiau laiko, o atvirkščiai, ilgus metus pirktų jų produkciją, kuri sukelia įvairiausias ligas ir kartu neša turtus farmacijos kompanijoms.
Juk svarbiausia – išlaikyti žmones „garde“, šiuolaikinio gyvenimo rėmuose, kurie neleidžia per daug galvoti apie tai, kas svarbiausia.
Visa tai skatina kažkieno troškimas pelnytis iš vartotojiškos visuomenės. Tai tęstųsi iki begalybės, jei ne gamtos programa. Liktume vergais, priverstinai vartodami tai, kuo mus „maitina“ prekybos centrai bei žiniasklaida, tačiau Kūrėjos turi kiek kitokių planų. Todėl mes artėjame prie dabartinės kapitalistinės tendencijos žlugimo.

Iš 2013 m. vasario 15 d. pamokos pagal straipsnį „Taika“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sriuba visiems

Amžinai serganti žmonija

Padaryti svetimą savu

Komentarų nėra

Krizė – ne finansų, o evoliucinė

Krizė, globalizacija

Nuomonė: 2014 m. nedarbas ES tik augs. Lig šiol viena krizė kurstė kitą: pasaulinė finansų krizė virto pasauline nedarbo krize, o pastaroji peraugs į politinę. Ši krizė apėmė Europą, Kiniją, JAV. Bendra yra tai, kad nedarbo problema ima lenkti finansų problemą ir klibina visą politinę sistemą.
ES centre (Vokietija, Austrija, Nyderlandai ir Liuksemburgas) nedarbas lygis mažesnis nei 6 proc. Aplink jas – iki 12 proc.,  o tolimesnėje periferijoje – nuo 13 iki 27 proc.
Taisyklė: kiekvienam bedarbiui tenka 3 žmonės, kenčiantys nuo jo nedarbo – sutuoktinis, vaikai ir kt. Jeigu nedarbas 25 proc. – nuo to kenčia 100 proc. gyventojų, jei 11 proc. – kenčia 44 proc.
Ilgalaikio nedarbo pasekmės: žmogus pasineria į kitokį gyvenimo būdą, slegia skurdas, prarandamas statusas, padėtis, bet bunda galinga politinė jėga. Europinio fašizmo šaknys slėpėsi po plataus masto ekonominėmis nesėkmėmis, kai finansų elitas šaipydavosi iš partijų, kurioms vadovavo apgavikai.
Tačiau bedarbiai atsiliepdavo į jų pažadus. Galiausiai po Pirmojo pasaulinio karo susikūrė vyriausybės. Po Antrojo pasaulinio karo to neįvyko, nes Europa buvo okupuota. Tačiau šiandienos nedarbo rodikliai formuoja tuos pačius dėsningumus.
Komentaras: Kadangi techninė ir technologinė nuolatos vystosi, nedarbas didės. Be to, žmonių norai auga ne tik dydžiu, bet ir kokybe: žmogui jau nebesinori dirbti ir pirkti, būti vergijoje tų, kurie iš to pelnosi. Norai keičiasi. Vartotojiškos visuomenės era baigiasi dėl keletos priežasčių.
Priešakyje nauja era, kai masės bedarbių ims dirbti su savimi, kurs naują integralią visuomenę. Prieš šį etapą eina integralaus švietimo, mokymų, ugdymo, žmogaus pasikeitimo etapas, o tada – jo sąmoningos pastangos pertvarkyti pasaulį. Darbas iš biurų, gamyklų pereina į integralaus ugdymo mokyklas, žmonių perkvalifikavimo kursus. Juos baigę žmonės kurs tarpusavyje naujus visuomeninius santykius – racionalų materialių daiktų vartojimą vieningoje integralioje bendruomenėje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Bedarbystė – nauja Europos jaunimo ideologija

Žmogus be darbo – ne žmogus

Naujajai kartai – naujoviškas darbas

Komentarų nėra