Pateikti balandžio, 2013 mėn. įrašai.


Kaip pamatyti Aukštesnįjį pasaulį?

Klausimai ir atsakymai, Realybės suvokimas

Klausimas (iš kritikuojančio laiško): …kur ir kaip galima pamatyti Aukštesnįjį pasaulį?
Atsakymas: Žinote − tai įmanoma, be to, tai paprasta ir akivaizdu: jeigu žvelgiate į pasaulį tik savo akimis – matote „šį“ pasaulį, o jei į pasaulį žvelgiate su dar kuo nors VIENOMIS akimis – matote „aukštesnįjį“ pasaulį. Štai ir viskas!

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsivaduoti iš apgaulės

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Jautrumas Šviesai

Komentarų nėra

Liko tik kabalistai…

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kuo skiriasi ypatingi žmonės (kompozitoriai, mokslininkai, architektai, dailininkai, išradėjai, rašytojai ir kt.) nuo masių? Kodėl vieni gimsta talentingi, o kiti ne?
Atsakymas: Visa žmonija suskirstyta lygmenimis pagal „taško širdyje“ stiprumą, Šviesos/Kūrėjo siekį. Tie, kurie turi aiškų siekį – tampa kabalistais, o tie, kurių siekis mažesnis – tampa talentingais, nes jie pasąmonėje/intuityviai jaučia vidinius gamtos dėsnius ir siekia juos atvaizduoti savo kūriniuose/išradimuose. O masėms tenka vykdyti jų nurodymus, mokytis iš jų, juos dievinti. Mūsų laikais „talentingieji“ išnyko, liko tik kabalistai…

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinė muzika

Dvasinė kūrybos šaknis

Komentarų nėra

Žemės klimatas keičiasi

Krizė, globalizacija

Nuomonė: Žemės klimatas pasikeitė. 2010 m. balandžio 20 d. sprogus naftos platformai BP į Meksikos įlanką išsiliejo naftos. Taisant skylę į vandenyną pateko 480 milijonų barelių naftos, sunaikinusios šiltąją Golfo srovę, kuri lemia oro sąlygas Šiaurės pusrutulyje. Šaltoji Kurosivo srovė, kurios poveikį kompensuodavo Golfo srovė, šaldo Europą.
Todėl sulaukus 2025 metų vasaromis Europoje bus karšta, o žiemomis šaltis ir amžinojo įšalo zona pasieks Paryžiaus ir Romos platumas. Į Arkties vandenyną sutekančias Sibiro upes sustabdys ledų zona ir per dvejus trejus metus jos užlies Sibiro žemumas, paversdamos jas didžiulėmis pelkėmis. Sachara ir Šiaurės Afrika, kaip būta senovės Graikijos ir Egipto laikais, užaugs miškais. Kiti mokslininkai prognozuoja, kad dėl Saulės funkcionavimo pokyčių mažasis ledynmetis prasidės dar 2014 metais.
Komentaras: Vieningos gamtos dalys (negyvoji, augalinė ir gyvūninė) yra visiškai tarpusavyje susijusios, nesavarankiškos ir tik žmogus savo elgesiu gali laisvai keisti jos būseną. Jei elgesys atitinka gamtą, tai sukelia didžiulį teigiamą efektą, nes žmogus
pakilęs virš savo prigimties, įgijęs pusiausvyrą su gamta, ištaisęs savo egoizmą, tampa aukščiausia gamtos jėga, ir visos gamtos sistemos susivienija, susibalansuoja ir tampa palankios.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kitais metais – ledynmetis

Žemėje prasideda superaudrų era

Dūriai į protezą

Komentarų nėra

Suvokimo epocha

Krizė, globalizacija

Klausimas: Baal Sulamas rašo, kad mūsų epochoje atsirado galimybė pagreitinti vystymosi procesą ir pakilti pas Kūrėją. Kaip įžiūrėti šią galimybę ir ją įgyvendinti?
Atsakymas: Mes gyvename ypatingu laiku, kuris iš tikrųjų suteikia mums galimybę. Visų pirma dėl to, kad išsivyniojantys viduje informacinis genas (rešimo) skatina mus atskleisti žinias apie Kūrėją, apie gyvenimo esmę. Juk tai ir yra tas svarbiausias klausimas, kuris bunda žmonėse. Praslinkus vystymosi tūkstantmečiams, žmogus iš tikrųjų pradeda ieškoti savo gyvenimo prasmės, o ne tik siekia pragyventi patogiai.
Dar prieš kokius penkiasdešimt metų manėme, kad materialinės gėrybės neišsenkamos ir vartotojiškos visuomenės perspektyvas ekstrapoliavome iki begalybės: „Viskas įmanoma: mes nuskrisime iki žvaigždžių, valdysime gamtos jėgas, maudysimės pertekliuje…“ Toks buvo mūsų egoizmo vektorius.
Bet staiga mes pasisotinome, o tiksliau, mūsų noras pradėjo keistis. Mes nepatenkinome visų savo poreikių, neparūpinome kiekvienam jachtos, rūmų, asmeninio lėktuvo, salos, planetos, –  troškimai tiesiog pasikeitė. Taip keičiasi vaiko norai: paprašo saldaus sūrelio, bet kol sulakstai į parduotuvę, jis užsimano dešros.
Šiandien pasaulyje yra daugybė alkanų, ligotų, vargstančių žmonių, bet norai keičiasi, išgyvenant sunkumus tampa aišku: net jei ir gaus viską, ko trūksta, tai žmonių nebepatenkins. Vienas dalykas – pasisotinimas, pripildymas, kas kita – malonumas. Baal Sulamo pavyzdyje svečias sako šeimininkui: „Net jei duosi man visą pasaulį dovanų, man bus maža, nes tai – ne mano nuopelnas“. Taigi, pripildymas bus, o malonumo – ne.
Kalbame apie du labai subtilius momentus, kurie paskutiniame vystymosi laikotarpyje, nežiūrint į nepasitenkinimą ir nesaugumą, žmogų verčia ieškoti savo gyvenimo prasmės. Atsiranda naujas noras, ir būtent iš jo laukiama pasitenkinimo, net jei ankstesnėms viltims nebuvo lemta išsipildyti. Tegul jam lieka tik būtiniausi dalykai – jis ieško pasitenkinimo tame, kas jam svarbu dabar.
Taip po pinigų, valdžios, technologinio suklestėjimo ir informacinės eros pakopų mes įkopėme į naują – prasmės pakopą. Žmonės nusivilia ir žudosi, nes neranda savo egzistavimo prasmės. Toks pirmasis išsilaisvinimo epochos požymis.
Antrasis požymis – pabudimas viso pasaulio, o ne tik tų, kurie ieško prasmės. Pasaulis grimzta į krizę, kuri iš esmės yra psichologinė, vidinė. Žmogus daugiau negali valdyti visuomenės ir savo asmeninio gyvenimo. Viskas griūva, tampa nebekontroliuojama, kadangi mūsų egoizmas nustojo vystytis, baigė darbą, puikiai atlikęs savo uždavinį.
Greitai atsiras naujos, labai nemalonios ligos, sukeltos tuo, kad mes persistengėme egoistiškai naudodami kenksmingas medžiagas, dėdami jas į maistą ir į kitas vartojimo prekes. Apskritai, atsiskleis visi neigiami reiškiniai, kurie būdingi egoizmui, bet kenkia žmogui. Mes bijome atominės bombos, susidūrimo su asteroidu, bet vienintelis virusas gali pribaigti visą pasaulį.
Galiausiai ir pasaulis, kuris reikalauja išsitaisymo, ir mes patys, siekiantys to paties, ir pasireiškiančios priemonės, viskas iš vidaus ir išorės rodo, kad epocha suteikė mums galimybę pakilti.

Iš 2013 m. vasario 17 d. pamokos pagal „Straipsnį knygos Zohar pabaigai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas finišuoja

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Sriuba visiems

Komentarų nėra

Amžinas malonumas

Dvasinis darbas

Klausimas: Kaip galima įsivaizduoti nesibaigiantį malonumą?
Atsakymas: Kūrėjo gauname norus ir pripildymą. Norai juntami kaip badas, kančia, o mėgavimasis jaučiamas kaip tobulumo pasiekimas, absoliučiai atitinkantis turėtą norą jį pasiekti.
Gyvenime negalime gauti nesibaigiančio pripildymo, nes mumyse norai ir pripildymas vienu metu neatsiskleidžia. Tačiau jei žmogus teisingai paruošia save pripildymui gauti, ketindamas duoti, tai iš Kūrėjo gauna norą ir pripildymą vienu metu. Tarsi ragaudami maistą, jaustume nemažėjantį alkį, o kartu ir begalinį sotumą. Ir taip su visais troškimais.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žalčio prakeikimas ar palaiminimas?

Dvasiniame gyvenime malonumas nedingsta

Begalinio pripildymo metodika

Komentarų nėra

Sriuba visiems

Krizė, globalizacija, Pasaulio problemos

Klausimas: Žmonija jau sėkmingai  išgyveno nemažai sunkių ekonominių krizių, iš kurių kaskart rasdavo išeitis. Netgi Didžiąją praeito amžiaus 30-ųjų depresiją pavyko įveikti, bet mes tvirtiname, kad šiandien būtina pakeisti žmogų. Tai skamba neracionaliai…
Atsakymas: Aš manau kitaip: visų šiandieninių problemų priežastis – žmogus. Anksčiau manėm, kad krizės kyla dėl įvairių išorinių priežasčių, bet dabartinėje epochoje tampa akivaizdu, kad vykstančių reiškinių šaltinis yra žmogus, neturintis orientyrų ir nesuprantantis, kur yra. Būtent žmogus klysta, būtent žmogus negali susiderinti su kitais, būtent žmogus pučia chaoso burbulą, nepajėgdamas sutvarkyti sistemos.
Atrodytų, kad mums aiškūs žmonių visuomenės trūkumai, belieka juos ištaisyti. Bet mes nežinome kaip! Kyla naujų problemų ir, nesugebėdami jų išspręsti, jaučiamės bejėgiai. Vadinasi, didžiausia problema – mumyse.
Pavyzdžiui, nepajėgiame suvienyti Europos į tikrai draugišką ir vieningą sąjungą, kad valstybės nemeluotų, nežemintų viena kitos, o atvirkščiai, bendradarbiautų kaip vientisas lydinys. Tačiau taip neišeina, kiekviena tempia antklodę į save, užuot davusi kitai, o galiausiai ji netenka nė vienai, ir šąla visos.
Ko trūksta Europai iš tikrųjų? Žemės ūkis ir pramonė, įvairios paslaugos, ryšiai tarp šalių, transporto komunikacijos, traukiniai, lėktuvai – visko yra. Geram gyvenimui trūksta tik teisingo ryšio tarp žmonių, ne daugiau. To trūksta visiems: ir magnatams, ir varguoliams, ir dešiniesiems, ir kairiesiems.
Kas gi kitas žmogų ištaisys, jei ne auklėjimas? Sutvarkę ugdymo sistemą, europiečiai galėtų užsitikrinti tiesiog nuostabų gyvenimą. Skandinavijoje, kuri gerai materialiai aprūpinusi, gana aukštas savižudybių procentas, o pietų šalyse didelė bedarbystė ir kyla liaudies neramumų. Graikijoje situacija tampa panaši į humanitarinę katastrofą: žmonės tiesiog neturi kuo maitinti vaikų. Mažylius palieka gatvėje, kad jais pasirūpintų valstybė, o netekę vilties varguoliai nusikalsta, kad patektų į kalėjimą.
Tai ką gi daryti? Taisyti žmogų!
Iš tikrųjų, išteklių užtenka visiems. Sakykime, kad kažkas turi druskos, kažkas – mėsos, kažkuris – ugnies, o kažkuris – daržovių, bet negalime susitarti, kad išvirtume sriubos visiems. Kiekvienas laikosi savo, o galiausiai lieka be nieko. Juk vien druska sotus nebūsi, taip pat ir žalia mėsa…
Situacija tik aštrės, nes tokia yra gamtos programa, – kol suprasime, kad be teisingo, sąžiningo ryšio paprasčiausiai pražūsim.
Kalbant apie praėjusias krizes, tai jų nėra ko lyginti su dabartine. Šiandien krizė priklauso nuo žmogaus išsitaisymo, todėl jos sprendimas – sudėtingiausias.
30-aisiais, kai dar vystėsi kapitalizmas, puoselėjantis ambicingus planus ir viltis, netikėtas žlugimas atnešė žmonėms siaubingų pojūčių. Šiandien žmogus nusivylė savo paties norais ir yra rengiamas blogiausiam variantui. Jaučiame, kad ateityje mūsų nebelaukia naujos „vartojimo aukštumos“, ir tamsa tik tirštėja.
Tai vyksta, kad suvoktume esmę: dabartinė krizė, kitaip nei ankstesnės, rutuliojasi visiškai kitame lygmenyje, kitoje srityje. Ji vyksta žmoguje. Todėl bankai ir kiti išoriniai ligos požymiai niekuo dėti. Kovodami su simptomais, krizės neįveiksime. Vienintelis būdas – taisyti santykius tarp žmonių.
Mes mirsime badu, kol kaip reikiant nesusivienysime ir „neišvirsime sriubos“ drauge. Ši situacija iš esmės skiriasi nuo buvusių praeityje. Anksčiau žmonės troško daugiau ir likdavo be nieko, tai jiems keldavo neviltį, nepakeliamas kančias ir dažnai savižudybes. Šiandien žmogus jau be jokių ambicijų, iš anksto žino, kad greitai neturės ko valgyti. Jam lyg ir iš tolo parodo, kaip jis palaipsniui nukeliaus į kapą. Rodo tam, kad kiekvienas suprastų, kur einame. Gamta moko mus, etapais atskleidžia mums susiklosčiusią padėtį ir aiškina, ką turime daryti.
Šis procesas nesibaigs staiga, jis truks metų metus, kol žmonės pajaus, kad bėdos nesibaigs, kol jie vėžlio žingsniu nusiris iki bjauriausių būsenų. Mes dar nesuvokiame krizės rezultatų, nepastebime įmonių uždarymo, darbinio aktyvumo mažėjimo, įvairių sričių žlugimo. Bet palaipsniui pasaulis mūsų akyse giliai panirs į tamsų „miegą“, kol žmonės suvoks, kad problema – juose. Tai jie nesugeba „išjudinti“ pasaulio, nepriklausomai nuo visos jame esančios gausybės.
„Kodėl gi mums nesiseka? Štai mėsa, štai vanduo, štai ugnis ir daržovės – tai išvirkime skanią sriubą…“ Prireiks laiko, kol jie pagaliau su tuo sutiks.
Tokios krizės dar nebuvo.

Iš 2013 m. vasario 14 d. pamokos pagal „Knygos Zohar baigiamąjį žodį“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išjausti visas pasaulio baimes

Krizė kaip dvasinio vystymosi įrankis

Peizažas pro greitojo traukinio langą

Komentarų nėra

Be teisės į poilsio dieną

Dvasinis darbas

Klausimas. Kas laikoma nusikaltimu dirbant vidinį darbą, kai griaunami darbo rezultatai?
Atsakymas. Jeigu žmogus jau įsitraukė į vidinį darbą, bet dabar tingi jį palaikyti ir kas akimirką labiau pasistengti, tai laikoma nusikaltimu. Juk jei žmogus nežengia pirmyn, vadinasi, traukiasi atgal. Neįmanoma sustoti pusiaukelėje.
Mes kartais manome, kad galime leisti sau kiek atsipūsti nuo šio darbo. Tik dvasiniame darbe nebūna laisvadienių, laikrodis nuolat tiksi, suskaičiuodamas mūsų pastangas. Tai nepanašu į mūsų pasaulį, kuriame galima sustoti ir dykinėti, eiti miegoti ir iki rytdienos nieko neveikti.
Dvasiniame pasaulyje to nebūna. Galbūt aš aktyviai neatlikau jokių veiksmų, bet per tą laiką manyje pabudo daugybė informacinių genų (rešimot) ir jeigu jų neapdorojau, tai nusiritau atgal. Taigi reikia rūpintis tuo, kad nuolat būtum veiklus.
Mano patarimas – pasiduoti, kad ir pasyviai, kuo stipresnei aplinkos įtakai: klausytis muzikos, dainų, skaityti mūsų tekstus, dar kartą peržiūrėti arba perklausyti kasdienę pamoką, kokią nors programą, pabendrauti su draugais. Tik reikia būti labai atsargiems taip bendraujant, nes šalia didžiulės naudos galima padaryti ir didelės žalos, jeigu bendravimu bus naudojamasi neteisingai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nevalia „užmigti“ ir „nubusti“ Ištaisymo pabaigoje

Suteikti gyvybės darbo rutinai

Užauginti tikrą norą

Komentarų nėra

Norėjome geriau, o išėjo…

Krizė, globalizacija

Šiuolaikinės problemos atsiremia į mūsų tarpusavio santykius. Nėra abejonių, kad mes teisingai formuojame žmonių bendrabūvio sistemas, ir nėra abejonių, kad neteisingai jas naudojame. O priežastis – neteisingas vieno į kitą požiūris.
Atrodytų, sukurtos tokios puikios ir visiems būtinos sistemos: sveikatos apsaugos, švietimo, nacionalinio draudimo ir pan. O rezultatai apgailėtini. Pavyzdžiui, kuo daugiau mes vartojame vaistų, tuo geriau sveikatos apsaugai ir farmacijos industrijai. Pelnai auga, valstybių iždai gauna daugiau mokesčių. „Linkime tau sirgti daugiau.“
Neatsilieka ir maisto pramonė: kuo daugiau valgysime, tuo jai naudingiau. O nesveiko maisto gausa taip pat sukelia ligas. „Taigi būk rijūnas ir smaližius, pirk kuo daugiau produktų, šelpk ekonomiką.“
Sistemos geros, bet mes naudojame jas piktam žmogaus atžvilgiu. Teoriškai bankai turėtų varinėti „kraują“ po visą sistemą, bet vietoj to jie siurbia kraują iš sistemos. Karinė pramonė kuria darbo vietas ir skatina mokslinę ir techninę plėtrą, bet visa tai įgyvendinama ginkluojantis, o ginklus kada nors galiausiai reikia panaudoti. Taigi nesiliauja karai, konfliktai.
Štai ir išeina, kad mes sukūrėme reikalingus dalykus, teisingas sistemas bei mechanizmus, bet naudojame juos pražūtingai. Atsiranda visuomenės sluoksniai, kurie iš esmės suinteresuoti, kad žmogus kentėtų, sirgtų ir skurdžiai gyventų. Pati sistema tarytum įpareigoja tuos sluoksnius atsirasti.
„Reikia didinti paklausą, antraip viskas sustos!“ – gąsdina mus ekonomistai. Bet žmogus nebenori tęsti šio lakstymo, viduje jis nusivylė tokiu gyvenimu ir nebesimėgauja pirkiniais, netgi jei ir turi pinigų.
Mūsų egoistinis noras jau pakilo į kitą pakopą ir žolė kaimyno pievelėje nebeatrodo mums žalesnė. Noras pasikeitė, nors ir ne visų žmonių, bet procesas vyksta. Mada, pagundos, stimulas, masalas – visa tai baigiasi.
Kas mūsų laukia toliau? Nejaugi pasaulis iš tikrųjų sustos? Ne. Tiesiog kapitalizmas eina prie galo, jis daugiau nebeveikia, artimiausiais metais tai pamatysime. Kalbama apie natūralų, neišvengiamą procesą.
Klausimas. Kaip gali būti, kad sistema suformuota teisingai, o mes naudojame ją neteisingai?
Atsakymas. Pasakyta: „Kūrėjas sukūrė žmogų tiesų, bet žmonės ėmėsi įvairiausių gudrybių.“ Tiesumas atsiverčia nesantarve visomis kryptimis. Žinoma, ir tai įtraukta į Gamtos programą – tam, kad mes suvoktume blogį ir patys „išsitiesintume“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinai serganti žmonija

Kapitalizmas linki jums skyrybų

Optimalioji ekonomika

Komentarų nėra

Kitais metais – ledynmetis

Krizė, globalizacija

Nuomonė (B. Baškinas, P. Galiulinas, RAN): Artimiausiais metais pasaulis atšals. „Mažasis ledynmetis“ prasidės 2014 metais, o minimaliųjų temperatūrų pikas bus amžiaus viduryje. Iš pradžių temperatūra kris labai lėtai, o po dešimtmečio – aktyviau. Prasidėjęs pasaulinis atšilimas – natūralus išėjimas iš „mažojo ledynmečio“, įeinant į naują atšalimo laikotarpį.
Komentaras: Atšalimais ar kitoms nepalankiomis klimato sąlygoms gamta privers suprasti, kad mums būtina dalyvauti pasaulio reguliavimo sistemoje. O mūsų įtaka jai priklauso nuo to, kiek giliai įeiname į šią sistemą. Įėjimas galimas, įgaunant sistemos savybes ir laikantis jos dėsnių. Sistemos valdymo savybės – davimas, nepaisant savo egoistinių norų, visos sistemos harmoniją iškeliant aukščiau jų. Poveikio gamtos sistemai taisykles aiškina kabalos mokslas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsikvošės pasaulis…

Žemėje prasideda superaudrų era

Paklusnumas gamtai – priverstinai!

Komentarų nėra

Slaptas ir atviras davimas: kuris teisingas?

Dvasinis darbas

Klausimas: Kai kam nors darai gera, fone visada lieka mintis apie tai, kad jis sužinos apie tai ir įvertins. Kas gali padėti pereiti prie grynojo davimo?
Atsakymas: Šviesa. Ji tau suteiks supratimą, kad tikrasis davimas yra tada, kaip apie tave nesužino.
Po to atsiskleis dar viena priešingybė: tu pasireikši priešais Kūrėją, bet tik tada, kai suformuosi ekraną visai Šviesai Chochma.
Juk Jis nori, kad tu mėgautumeisi Juo, o Jis – tavimi, ir abu kartu – vienas kitu. Kūrėjas nenori likti paslėptas nuo kūrinio, bet pradžioje reikia įgyti dvigubą ekraną – dabar jau gavimui dėl davimo. Tada imsi žadinti norus, norėdamas pildyti juos, kad duotumei Jam. Kitaip sakant, mėgausiesi atspindėta Šviesa, likdamas virš egoizmo.
Šitaip visame kelyje tavo ekranas nuolatos auga, o tai, ką turėjai anksčiau – išlieka. Jeigu jau nusprendei nieko negauti dėl savęs, sprendimas lieka galioti, o visa kita jį papildo.
Klausimas: Bet ką daryti su šiuo noru – kad draugas žinotų, jog aš jam duodu, t. y. darau gera?
Atsakymas: Dabar noriu draugams daryti gera, nes tai man padeda žengti pirmyn. O kitame etape nukeliausiu dar toliau, jeigu jie apie mane nesužinos. Juk taip mano egoistinis noras nejaus malonumo. Argi galiu daryti jiems gera taip, kad jie nesužinotų, kas tai daro? Tam formuoju ekraną. Tačiau kartu aš padedu sau stumtis pirmyn.
Todėl kitame etape suprantu, kad jiems bus naudinga, jeigu atskleisiu savo vaidmenį kaip pavyzdį. Tada toliau veikiu duodamas (darydamas gera kitiems), bet jau atvirai. Aš žaidžiu ir jiems rodau, kad davimo veiksmas teikia mums malonumą.
Kaip į tai reaguos draugai? Čia jau „kiekvienas vertina pagal savo sugedimą“. Kaip gi galime žinoti tikrąsias žmogaus paskatas?
Klausimas: Bet vis gi kažkas prasiskverbia į egoizmą…
Atsakymas: Tai reiškia, kad tavęs laukia kiti indai-norai, kuriuos reikia prisijungti prie esamos pakopos ir keliauti toliau. Taigi, gerai, jeigu iš karto jautiesi melagis.
Klausimas: Vadinasi, reikia džiaugtis šiais egoistiniais „nuotėkiais“?
Atsakymas: O kaip kitaip judėti pirmyn? Jeigu bent akimirkai lieki neatskleidęs blogio, vadinasi, ir gėrio dar neatskleidei…

Iš 2013 m. vasario 5 d. pamokos pagal „Baigiamąjį straipsnį knygai Zohar

Daugiau šia tema skaitykite:

Atlygis už davimą

Nesutaisysi – nevažiuosi

Pamokos rezultatas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »