Pateikti gegužė, 2013 mėn. įrašai.


Kas yra laimė?

Sveikata

Klausimas. Mes gimėme, kad būtume laimingi, ir to siekiame. Deja, sistema, kurioje gyvename, – egoistinė. Mus supa „amerikietiška svajonė“, kuri iš esmės nepasiekiama, juk tam, kad ją pasiektum, reikia uždirbti pinigų. O kad uždirbtum pinigų, reikia dirbti. Kitaip tariant, mes paversti vergais, priversti dirbti, kad, neva, būtume laimingi. O mes vis tiek nelaimingi.
Kaip galima pašalinti tą slegiantį stereotipą ir be jo suteikti žmogui laimę? Kaip Jūs apibūdintumėte laimę?
Atsakymas. Aš manau, kad laimė pasiekiama tik įsitvirtinus pusiausvyrai. Kai tarp žmonių atsiras darna, kai jie pasijus gyvenantys teisingame sociume ir išnyks problemos, kai supanti aplinka palaikys mus homeostazėje, kai žmogus pasijus tarsi plūduriuojantis vidinėje ir išorinėje ramybėje, tai ir sukels laimės pojūtį.
Kitaip tariant, laimės pojūtis atsiranda ne dėl to, kad aš egoistiškai šią akimirką prisipildau, o kas bus toliau – nežinau, nes be manęs yra dar tokių pat egoistų, kurie nori pajusti laimę mano sąskaita.
Laimės pojūtis kyla dėl susivienijimo, pusiausvyros jausmo, taip pat, kaip sveikame organizme jaučiama gyvenimo pilnatvė, kai jis teisingai funkcionuoja, išlaiko pusiausvyrą. Taip ir žmonių visuomenė turi imti pavyzdį iš gamtos ir siekti to paties, tuomet ir pamatysime, koks yra mūsų gyvenimo tikslas. Šios būsenos pajauta ir bus laimė.

Iš TV laidos „Medicinos ateitis“ 4-os dalies, 2013 m. liepos 4 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip būti laimingam

Laimę lemiantis tarpusavio ryšys

Laimė

1 komentaras

Žmogus gyvena norais, o dirba jausmais

Integralus auklėjimas, Realybės suvokimas

Klausimas: Ar norint pajusti visus pasaulio sistemos lygmenis reikia mokytis, ar šis pajutimas atsiras savaime?
Atsakymas: Savaime gali ateiti tik kančios, kurios privers mus mokytis. Mokymosi tikslas – išsitaisyti, susigrąžinti tuos jutimo organus, kuriuos praradome. Tam yra skirtas integralusis auklėjimas.
Šiandien gyvenu kaip iš bendros sistemos išmesta detalė. Jeigu noriu įsijungti į bendrą organizmą kartu su visais, turiu įgyti prarastuosius jutimo organus, kad kitus jausčiau kaip save, supančią gamtą – kaip savo, kad teisingai sąveikaučiau su mane supančiu žmonių pasauliu (žmonija, civilizacija), su ekologija (gyvūnų, augalų ir negyvuoju pasauliu).
Tam reikalingi atitinkami jutimai, jausmai. Be jausmų paprasčiausiai negalėsiu veikti. Žmogus gyvena norais, o dirba jausmais. Todėl mums reikia atkurti šiuos penkis jutimo organus.
Tada natūraliai maistas ir visa kita savaime teisingai mumyse realizuosis. Tačiau norint pažadinti šių penkių jutimo organų vystymąsi, reikia mažų mažiausiai, įvesti žmogų į teisingą sociumą, o teisingos aplinkos veikiamas įstengs keistis kiekvienas.
Aplinka gali veikti taip pat kaip ir aš. Jeigu užmezgu su ja ryšį, tai ji ima mane spausti, formuoti iš visų pusių. Juk nesuskaičiuojama daugybė mano norų, minčių, pastangų, judesių, suvokimų – viskas, ką turiu, visu šimtu procentų yra mane supančių žmonių aplinkoje. Todėl jie mane formuoja: suteikia man kokį nori pavidalą – tiek vidinį, tiek išorinį.
Todėl svarbiausia – būtent integralusis auklėjimas. Žmogus keičiasi veikiamas teisingos aplinkos. Tik po to jis pradeda suvokti subtilesnius poveikio niuansus ir jį supančius laukus. Uoslė ima užuosti tai, ko anksčiau neužuosdavo, staiga pradedame kitaip girdėti. Intuityviai, kaip aklieji, net per atstumą imame jausti viską, kas mus supa. Pagal balsą galiu užmerktomis akimis, kaip lokatorius, nustatyti atstumą.
Manyje ima veikti daugybė naujų suvokimo organų, ir tada galiu teisingai save kontroliuoti, tinkamai prisiderinti prie aplinkos. Kai visi mano jutimo organai tampa jautresni, aš, savaime suprantama, kitaip žiūriu į maistą, kvapus, garsus – į viską. Bandau visą tai pakeisti, subalansuoti. Šitaip veikiamas aplinkos taisausi, o savo poveikiu kartu su visuomene taisau aplinką: negyvąją, augalinę ir gyvūninę gamtą. Taip šitai veikia.
Esu tikras, kad šito pasieksime, kad atsinaujins mūsų prarastieji pasaulio pajutimo organai, ir integralių ryšių su supančia aplinka veikiami įgysime papildomų „Žmogaus“ lygmens jutimo organų, esančių aukščiau gyvūninės prigimties. Tada jausime gyvenimą, gyvenimo šaltinį, Visatos valdymą, viską, kas egzistuoja aplink mus, tik kol kas nepasiekiama mūsų jutimo organams, nepatenka į juos.
Kartu su visa žmonija, arba bent jos dalimi, aš jau jausiu dvasinę Visatą kaip vieną sumanymą, visiems bendrą mintį, ir kaip ji mane veikia. Esu joje, visa tai prateka per mane, ir visi mano fiziniai veiksmai, jau neklabant apie vidinius, yra harmonijoje su šia milžiniška jėga, o jeigu dar ne visiškoje harmonijoje, aš pasitaisau. Aš matau, kaip milijardais saitų esu susijęs su visais dvasiniais ir materialiais pasaulio sistemos objektais.

Iš 2013 m. balandžio 7 d. TV programos „Ateities medicina“, 3 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Padaryti svetimą savu

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Pasaulio studijavimas – tai žmogaus studijavimas

Komentarų nėra

Ar Europa pasirengusi integracijai?

Krizė, globalizacija

Nuomonė (Primakovas, Rusija): Europa rodo, kad be viršnacionalinių struktūrų sukūrimo negali būti integracijos. Dabar ES reikalai prasti, bet nemanau, kad tai ją sugriaus. Vis didėja poreikis sukurti viršnacionalines struktūras, kurioms šalys perleistų dalį suvereniteto.
Šios viršnacionalinės struktūros vadovautų visų šio susivienijimo narių bankinei sričiai, biudžetiniam procesui. Jeigu to nebus, integracija negilės. Svarbu, kad visos ES šalys suprastų viršnacionalinių struktūrų svarbą. ES išsiplėtė per greitai – negalima į integracinį procesą iš karto įtraukti daug šalių – tai skandina sąjungą.
Komentaras: Priežastis ne per didelis priėmimo greitis, o potencialių ES narių nepasirengimas integruotis. Integracija įmanoma, tik pravedus visuotinį ir bendrą integraliojo ugdymo kursą šiose šalyse. Neapsikeitus santykiams tarp tautų, bet kuri sąjunga sugrius.

Daugiau šia tema skaitykite:

Europa be utopijų

Krizė – ne finansų, o evoliucinė

Europiečių klaida

Komentarų nėra

Sėkmės lašai

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas. Mums jau visiškai aišku, kad už draugo dvasinio noro slypi Kūrėjas. O mintis nuolatos nukrypsta kažkur į šalį. Galvoji: „ Aš vis duodu, duodu – o kada aš kažko už tai sulauksiu?“ Kita vertus, žaidimas jau sužaistas ir visos situacijos jau sukurtos: Mozė ištrauktas iš upės, Nahšonas įšoko į vandenį, iš Babelio bokšto išimta paskutinė plyta…
Aiškėja, kad egzistuoja tam tikra „svirtis“, kuri leidžia suderinti situaciją. Esate sakęs, kad galima metų metus mokytis ir vienytis, bet viską lemia sėkmė. Kas yra sėkmė dvasiniame kelyje ir kaip jos pasiekti?
Atsakymas. Sėkmė ateina pas žmogų su viena sąlyga – jei jis pasiruošęs dalyvauti žaidime. Aš tarsi įeinu į kazino, statau ant nulio, ant raudono… Aš nenusimenu, tikiu sėkme ir iš tikrųjų siekiu savo: sėkmė būtinai ateis. Aš pritraukiu savo partnerius – draugus, pritraukiu mokytoją, kad jis tiksliau nukreiptų mus. Mes turime pritraukti išminčius kabalistus, kurie atvedė mus į šį kelią. Patys jie jau žaidžia šį žaidimą gerai, teisingai, protingai ir efektyviai. O dar mes pritraukiame Kūrėją: jei viską darome tiksliai, tai galime sulaukti Jo pagalbos ir išgauti iš Jo „sėkmės ženklus“. Tik taip ir galima Jį pasiekti.
Mūsų sėkmė jau ta, kad mes išrinkti ypatingam vaidmeniui – vesti pasaulį ištaisymo link. Jei priimame šią „kortą“ ir esame pasiruošę rizikuoti, tai mes jau turime kažką rankose. Ir, kita vertus, turime taip pat priimti antrąją „kortą“ – grupę ir mokytoją, su kuriais kartu kuriame žaidimo sąlygas.
Ir jei viską organizuojame kaip reikia, tai mums yra su kuo žaisti – su Aukštesniąja jėga, Kūrėju. Ir tuomet ateina sėkmė (mazal): į mus laša (nozel) Šviesa. Ji ne sruvena, o būtent laša, ir nors šie lašai ateina su pertrūkiais, galiausiai jie mus ištaiso ir suvienija, suteikia mums tokią formą, kad mumyse atsiskleistų Kūrėjas.
Tai ir yra „sėkmė“. Būti sėkmingam reiškia būti pasiruošusiam dirbti gaunant Šviesos lašus ir  neliūdint atsiradus tarp jų tarpui, patiriant negatyvias ir pozityvias būsenas, būnant tamsoje ir šviesoje ir taisant save taip, kad sėkmės lašai taptų galingu srautu.
Čia viskas priklauso nuo mūsų indų (norų). Sėkmė ateina, jei žmogus pasiruošęs gauti šiuos lašus be skundų ir tęsti kelią, kol pertrūkiai tarp lašų pavirs galingais vandenimis. Ne kiekvienas tai gali išlaikyti. Kas gali, tas turi sėkmę…
Klausimas. Kitaip tariant, ne kiekvienas gali atsižadėti savęs?
Atsakymas. Iš tikrųjų, ne kiekvienas. Pasakyta: „Tūkstantis pradeda mokytis ir tik vienas išeina į Šviesą.“ Žinoma, nekalbama apie vieną žmogų iš tūkstančio. Apskritai pats metodikos atradimas – jau didžiulis žingsnis pirmyn. Kaip rašo Baal Sulamas, net jei žmonės vieną kartą prisiliečia prie jos, jų apdovanojimas jau labai didelis ir jie pakylėjami, išskiriami iš visos žmonijos.
Vis dėlto daugelis suklumpa kelyje. Nuo ko tai priklauso? Nuo tos pačios sėkmės…
Klausimas. Bet juk viską manyje sukuria Kūrėjas. Kurgi tas lūžis, kai nebe Jis veikia, o aš?
Atsakymas. Lūžio taškas tas, kad žmogus turi pereiti nuo savo santykio su Kūrėju ir mokslu, nuo paties savęs prie draugų. Čia ir yra esmė. Jei jis gali įveikti save, nepalūžti, jei  pasiryžęs atsilaikyti ir nenukrypti nuo kelio, nors ir jaučia tikrąją neapykantą, tai sulaukia didelių permainų.
Dažniausiai žmonės čia suklumpa: jie pasiruošę viskam, išskyrus savęs anuliavimą prieš draugus, savęs atsižadėjimą. Prasideda išskaičiavimai, kyla atsikalbinėjimai: šeima, vaikai, kasdienybė, dvasinis išdidumas… Trumpiau tariant, problemų užtenka, bet būtent čia vyksta patikrinimas ir Kūrėjas negali čia padėti.
Vienaip ar kitaip, baigtis nėra nulemta, iš anksto nėra įrašyta į žmogaus likimą. Ar palauš jis pats save? Tam reikia dirbti, visiškai paklūstant mokytojui ir grupei. Čia ir reikalinga sėkmė…

Iš 2013 m. kovo 27 d. pokalbio vaišių metu

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėti ar žaisti?

Kodėl nepavyksta susivienyti?

Už ką aš vertinu draugą?

Komentarų nėra

Berniukų ir mergaičių mokymas XXI amžiuje

Auklėjimas, vaikai

Tyrimas: atskiras berniukų ir mergaičių mokymas praktikuojamas kaip eksperimentinis: mergaitės ir berniukai mokosi ne skirtingose mokyklose, bet paralelinėse vienos mokymo įstaigos klasėse. Tai leidžia išvengti atskiro mokymo trūkumų, išsaugant jo privalumus. Psichologų nuomone, atskiras mokymas yra ypač naudingas vaikams, kurie turi sveikatos, auklėjimo, pažangumo problemų.
Klasėse, suskirstytose pagal lyties požymį, pažangumas aukštesnis. Tai paaiškinama tuo, kad berniukai ir mergaitės vystosi skirtingai – jų skirtingi interesai, žaidimai ir pomėgiai. Pedagogai atskiro mokymo metu gali atsižvelgti į berniukų ir mergaičių grupių fizines galimybes, lytinio brendimo periodą ir suvokimo psichologiją.
Be pažangumo augimo, esant atskiram mokymui pedagogai užfiksavo uolumo ir darbingumo padidėjimą, konfliktų sumažėjimą, vaikai būna drąsesni atsakinėdami. Apklausa parodė, kad esant atskiram mokymui tiek berniukai, tiek mergaitės pamokose jaučiasi geriau.
Specialistų nuomone, esant bendrajam mokymui vyriško charakterio vertybės išnyksta, berniukai perima moterišką socialinio elgesio etaloną. Mišriose klasėse padidėja konfliktiškumas, ypač tuo pasižymi moteriškoji kolektyvo dalis.
Komentaras. Visose kultūrose iki šių dienų atskiras mokymas buvo natūrali mokymo proceso dalis, nes atskyrimas kyla iš gamtos ir neverta jo laužyti. Būtent tendencija priešintis gamtai sukelia mūsų tarpusavio konfliktus ir krizes. Gaila, kad mes mokomės tik nubausti gamtos!

Komentarų nėra

Pirmą kartą anuliuoti save

Dvasinis darbas

Klausimas: Kaip sužinoti, ar mes pasiekėme dvasinio gemalo būseną?
Atsakymas: Siūlau tokį patikrinimą: jeigu nepaisydamas viso to, kas vyksta, tu mėgini nubusti naudodamasis aplinka, išsaugoti tą pačią dienotvarkę, anuliuoti save ir žiūrėti į visas problemas kaip į atsiųstas iš aukščiau tam, kad per grupę padėtų tau anuliuoti save Aukštesniosios jėgos atžvilgiu.
Teisingo savęs anuliavimo požymis – tai džiaugsmas. Aš nereikalauju daugiau – tik pasilikti tokioje būsenoje, kad tobulėčiau anuliuodamas savo egoizmą. Tai reikš, kad esu gemalo būsenoje.
Man nesvarbu, ką iš to gausiu. Vienintelis dalykas, ko man reikia ir yra svarbu, – likti maksimaliai susiliejus, tai yra pačiame žemiausiame anuliavimosi taške, pačios mažiausios būsenos. Ir kadangi kol kas dar esu suinteresuotas pamatyti ir pajausti dvasinius reiškinius, tai manęs laukia darbas su savimi. Privalau anuliuoti savo egoizmą iki nulinės padalos – tai ir vadinama susiliejimu su Aukštesniuoju.
Po to virš viso šito, nepaisydamas bundančio egoizmo, aš vis labiau save anuliuoju ir vis stipriau prisišlieju. Taip praeina devyni vaisiaus vystymosi mėnesiai. Sunkiausios – pirmosios trys sėklos absorbcijos dienos. Dauguma problemų kyla būtent šiame etape – ir materialiame gyvenime, ir dvasiniame.
Netgi tokios problemos kaip persileidimai per vėlesnius devynis nėštumo mėnesius įvyksta dėl kažkokių klaidų pačioje pirmoje sėklos absorbcijos stadijoje.

Iš 2013 m. gegužės 1 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasirinkimas tarp asilo ir žmogaus išskaičiavimų

Naktis pavirs diena, o diena – naktimi

Kūrėjas paslėptas, bet grupė atvira

Komentarų nėra

Europa be utopijų

Krizė, globalizacija

Nuomonė. Jau penkerius metus besitęsianti krizė vis pateikia ką nors nauja ir nepaprasta. Šiuo metu įdomiausias reiškinys – ne Europos ekonomikų traukuliai, o europiečių protų sukrėtimai.
Pakanka pažvelgti į niūrią, nesišypsančią Berlyno minią. Vokietijoje dešimtmečius buvo ugdomas pabrėžtinas geranoriškumas, šimtmečius – skrupulingas nurodymų bei įsipareigojimų laikymasis. O šiandien pereiti gatvę degant raudonai šviesai – visiškai normalu. Irzliai atsikratyti praeivio – įprastas reikalas. Netesėti pažado – nebe išimtis.
Vokiečiams gresia nervinis lūžis. Susierzinimas dvigubas: dėl būtinybės „maitinti“  Europos Sąjungos šalis ir dėl to, kad šios šalys dar ir visaip juos keikia. Pietų Europoje Vokietija, pagrindinė ES rėmėja, kasdien yra pliekiama kaip plėšikė.
Europoje nebėra dvasinio optimizmo. Mitas apie greitą Europos pavertimą vieta, kurioje žmonės gyvens gerai ir turtingai, išnyko. O šia pasaka tikėjo tiek vokiečiai, tiek graikai. Eilinė pasaka apie žemiškojo rojaus sukūrimą žlugo. Kaip pasirinkti geriausią išeitį iš blogėjančios padėties?
Komentaras. Išeitis – tikrasis susivienijimas, kuris pasiekiamas skleidžiant žinias apie pasaulio integralumą ir integralią visuomenę, įpareigojančią visus užmegzti gerus santykius su visais. Iš pradžių būtina tiesiog apie tai žinoti kaip apie faktą, gamtos būseną. Toliau – apie gamtos raidą, gamtos, siekiančios priversti mus susivienyti, veikimą mumyse ir jos poveikį mums. Tuo švietimą galima užbaigti. Švietimo idėjos turi būti išdėstytos visiems prieinama forma ir visiems perduotos pasitelkiant visas žiniasklaidos priemones.
Toliau seka antrasis etapas – praktinis ES visuomenės taisymas. Tai – TV seminarų, aptarimų rengimas, sutelkto visuomeninio judėjimo organizavimas. Visuomeninis judėjimas darys įtaką kiekvienam europiečiui: reikia pradėti žiūrėti į visus ES gyventojus kaip į esančius vienoje valtyje, laiduoti vieniems už kitus, atjausti, suartėti, susisaistyti broliškais jausmais.
Vos prasidėjus postūmiui į suartėjimą, ES iš karto pajus visų struktūrų, veiksmų, rezultatų pagerėjimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Krizė – ne finansų, o evoliucinė

Europiečių klaida

Europos klaida

Komentarų nėra

Mistika ar pojūčių nebuvimas?

Sveikata

Klausimas: Homeopatijos pradininkas Ganemanas parašė knygą „Organon“, kurios likimas labai panašus į knygos Zohar likimą. Po Ganemano mirties jo paruoštas spaudai paskutinis papildytas leidimas ilgą laiką buvo saugomas jo namo pastogėje. Ir tik po daugelio metų vienas iš proanūkių surado jį ir išleido. Į šį leidimą Ganemanas įvedė sielos arba dvasingumo teiginius. Iki jo niekas iš homeopatų apie tai nekalbėjo. Kaip jūs galėtumėte apibūdinti šią sąvoką, kuri tarsi turi mistinę prasmę?
Atsakymas: Homeopatijoje pasitelkiamos jėgos, kurių mes nejaučiame, nors ir perduodamos materialaus nešėjo, tačiau išryškinti ir išmatuoti jų neįmanoma. Jei paimtumėte homeopatinį vaistą – jame nieko, išskyrus nešėją, tarkim, cukrų, neaptiktumėte. Todėl galima suprasti, kodėl į tokio pobūdžio poveikį žiūrima kaip į mistinį.
Tačiau čia nėra nieko mistinio. Reikalas tas, kad mes neturime prietaisų, kurie padėtų nustatyti, kokią energiją turi nešėjas. Jei paimčiau įprastą cheminį vaistą, tai bet kurioje laboratorijoje galėčiau nustatyti, kas jį sudaro. O homeopatiniame vaiste materijos pagrindu gali būti bet koks nešėjas, tarkim, medžio gabaliukas, ir, nors jame nėra jokios „chemijos“, bet jei jį pačiulpsiu ar net paliesiu, gausiu iš jo vidinę energiją, kuri padarys man poveikį.
Tuo ir grindžiamas toks „mistinis“ procesas: aš gaunu energiją kontaktuodamas su jos nešėju. Šis poveikis gali būti perduodamas prisiliečiant, per nervus, geriausiai – veikiant nervų galūnes, esančias po liežuviu.
Mes esame tam tikra didelė sistema, didžiulis kompiuteris, kurio kiekvienas organas veikia tam tikru dažniu, o homeopatinis vaistas veikia šiuos organus.
Tačiau apskritai, kai kalbame apie visą organizmą, kurio atskiri organai sąveikauja tarpusavyje ir kiekviena ląstelė žino viską, kas vyksta su kiekvienu iš jų, tada visa tai reikia įsivaizduoti kaip didžiulę tarpusavyje susijusią sistemą, egzistuojančią tarp dažnių, bangų ir tobulai sąveikaujančią savo viduje.

Iš 2013 m. balandžio 7 d. TV laidos „Ateities medicina“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra homeopatija?

Homeopatija

Komentarų nėra

Ryšio su aukštesniuoju pasauliu bambagyslė

Grupė

Klausimas: Ar gali atsitikti taip, kad grupė nesuteikia žmogui reikiamo palaikymo?
Atsakymas: Grupė suteikia žmogui visą jam būtiną palaikymą tokiu laipsniu, kokiu jis gali tai pajusti. Kyla klausimas: ar jis pakankamai jautrus, kad galėtų pajusti šį palaikymą? Galbūt jis iš viso neturi ryšio su grupe ir jo nejaudina tai, kas joje vyksta, – jis gyvena savo gyvenimą.
Atėjo į pamoką, pasimokė ir išėjo. Gal po kelių dienų vėl ateis, kai nebus svarbesnių reikalų. Jo nejaudina tai, kas vyksta grupėje, jis neaugina savyje jautrumo, reikalingo jų reakcijai, įtakai pajusti. Paprasčiausiai kartais ateina pasimokyti. Tokioje formoje iš grupės jis nieko negaus.
Grupė – tai prisijungimo prie aukštesniojo pasaulio priemonė, vieta, kurioje embrionas prilimpa prie motinos, bambagyslė, kuria žmogus prisiriša prie Kūrėjo. Kol kas tai tik embrionas, grupė – tai visas jo pasaulis, kaip motinos įsčios. Bet po to ji įgyja viso pasaulio formą.

Iš 2013 m. balandžio 29 d. pamokos pagal Baal Sulamo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Gimimas – tai išsiveržimas iš tamsos

Negalima ignoruoti draugo

Bumerangas visada sugrįš pas tave

Komentarų nėra

„Facebook“ auditorijos sumažėjimas

Įvairūs

Pranešimas: Socialinio tinklo „Facebook“ auditorija stambiausių rinkų teritorijose per mėnesį sumažėjo keliais milijonais vartotojų, pažymima nepriklausomuose tyrimuose – atsiranda alternatyvūs socialiniai tinklai ir vartotojai internete ieško šviežių i platformų. Laikas, praleistas socialiniuose tinkluose, taip pat trumpėja.
Komentaras: Viskas pasaulyje turi savo gyvenimiškus resursus, nes mūsų noras auga kiekybiškai, o svarbiausia – kokybiškai. Be abejo, žmonės atskleis nuovargį ir socialinių tinklų ribotumą užpildant save, kaip tam tikru metu pavargo nuo televizijos.
Visa tai atves mus prie „vidinio“ bendravimo būtinybės – per bendrą gamtos tinklą, susiejantį mūsų norus ir mintis. Bet tam mes turime liautis vieni kitus apgaudinėti socialiniuose tinkluose, o atsiskleisti ir suartėti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tinklas, pagavęs kas 12-tą žmogų pasaulyje

Virtualus ryšys priartina prie dvasinio pasaulio

Internetas – vystymosi greitintuvas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai