Mes savo prigimtimi esame prisirišę prie savo egoistinių norų ir tik per juos galime pajausti pasaulį. Apie viską sprendžiame tik kaip apie gėrio ir blogio santykį, kurį jaučiame savo troškime mėgautis, vadinamame „asilu“ (chamor), mūsų „medžiaga“ (chomer). O žmogus, esantis mumyse, yra prisirišęs prie to paties asilo.
Tačiau savo pastangomis galime atskirti nuo savęs žmogų, tūnantį mumyse ir skęstantį savo egoizme. Tada tas žmogus pradės mąstyti kitaip.
Kas gi gali atkirsti žmogų nuo jo paties medžiagos, nuo asilo? Tik grąžinanti į šaltinį Šviesa, kuri suteikia žmogui davimo savybę, gailestingumą (Chesed), Šviesą Chasadim. Šviesa pripildo tą dalį, kuri vadinama „žmogumi“, Adomu, ir suteikia jai naujų savybių. Jų įgijęs, žmogus atsiskiria nuo asilo, nuo troškimo mėgautis medžiagos. Šis atotrūkis nuo egoizmo vadinasi išėjimu iš Egipto.

Iš 2013 m. balandžio 3 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasirinkimas tarp asilo ir žmogaus išskaičiavimų

Ar esi pasirengęs pabėgimui?

Dvi duotybės