Pateikti Ketvirtadienis, gegužės 30, 2013 dienos įrašai.


Žmogus gyvena norais, o dirba jausmais

Integralus auklėjimas, Realybės suvokimas

Klausimas: Ar norint pajusti visus pasaulio sistemos lygmenis reikia mokytis, ar šis pajutimas atsiras savaime?
Atsakymas: Savaime gali ateiti tik kančios, kurios privers mus mokytis. Mokymosi tikslas – išsitaisyti, susigrąžinti tuos jutimo organus, kuriuos praradome. Tam yra skirtas integralusis auklėjimas.
Šiandien gyvenu kaip iš bendros sistemos išmesta detalė. Jeigu noriu įsijungti į bendrą organizmą kartu su visais, turiu įgyti prarastuosius jutimo organus, kad kitus jausčiau kaip save, supančią gamtą – kaip savo, kad teisingai sąveikaučiau su mane supančiu žmonių pasauliu (žmonija, civilizacija), su ekologija (gyvūnų, augalų ir negyvuoju pasauliu).
Tam reikalingi atitinkami jutimai, jausmai. Be jausmų paprasčiausiai negalėsiu veikti. Žmogus gyvena norais, o dirba jausmais. Todėl mums reikia atkurti šiuos penkis jutimo organus.
Tada natūraliai maistas ir visa kita savaime teisingai mumyse realizuosis. Tačiau norint pažadinti šių penkių jutimo organų vystymąsi, reikia mažų mažiausiai, įvesti žmogų į teisingą sociumą, o teisingos aplinkos veikiamas įstengs keistis kiekvienas.
Aplinka gali veikti taip pat kaip ir aš. Jeigu užmezgu su ja ryšį, tai ji ima mane spausti, formuoti iš visų pusių. Juk nesuskaičiuojama daugybė mano norų, minčių, pastangų, judesių, suvokimų – viskas, ką turiu, visu šimtu procentų yra mane supančių žmonių aplinkoje. Todėl jie mane formuoja: suteikia man kokį nori pavidalą – tiek vidinį, tiek išorinį.
Todėl svarbiausia – būtent integralusis auklėjimas. Žmogus keičiasi veikiamas teisingos aplinkos. Tik po to jis pradeda suvokti subtilesnius poveikio niuansus ir jį supančius laukus. Uoslė ima užuosti tai, ko anksčiau neužuosdavo, staiga pradedame kitaip girdėti. Intuityviai, kaip aklieji, net per atstumą imame jausti viską, kas mus supa. Pagal balsą galiu užmerktomis akimis, kaip lokatorius, nustatyti atstumą.
Manyje ima veikti daugybė naujų suvokimo organų, ir tada galiu teisingai save kontroliuoti, tinkamai prisiderinti prie aplinkos. Kai visi mano jutimo organai tampa jautresni, aš, savaime suprantama, kitaip žiūriu į maistą, kvapus, garsus – į viską. Bandau visą tai pakeisti, subalansuoti. Šitaip veikiamas aplinkos taisausi, o savo poveikiu kartu su visuomene taisau aplinką: negyvąją, augalinę ir gyvūninę gamtą. Taip šitai veikia.
Esu tikras, kad šito pasieksime, kad atsinaujins mūsų prarastieji pasaulio pajutimo organai, ir integralių ryšių su supančia aplinka veikiami įgysime papildomų „Žmogaus“ lygmens jutimo organų, esančių aukščiau gyvūninės prigimties. Tada jausime gyvenimą, gyvenimo šaltinį, Visatos valdymą, viską, kas egzistuoja aplink mus, tik kol kas nepasiekiama mūsų jutimo organams, nepatenka į juos.
Kartu su visa žmonija, arba bent jos dalimi, aš jau jausiu dvasinę Visatą kaip vieną sumanymą, visiems bendrą mintį, ir kaip ji mane veikia. Esu joje, visa tai prateka per mane, ir visi mano fiziniai veiksmai, jau neklabant apie vidinius, yra harmonijoje su šia milžiniška jėga, o jeigu dar ne visiškoje harmonijoje, aš pasitaisau. Aš matau, kaip milijardais saitų esu susijęs su visais dvasiniais ir materialiais pasaulio sistemos objektais.

Iš 2013 m. balandžio 7 d. TV programos „Ateities medicina“, 3 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Padaryti svetimą savu

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Pasaulio studijavimas – tai žmogaus studijavimas

Komentarų nėra