Perduoti – iš žmogaus žmogui

Mokytojas ir mokinys

Mokytojas stovi priešakyje, mato toli į priekį ir nukreipia mokinius. Bet jeigu mokinys turi savo nuomonę apie tai, kaip turėtų vystytis ir kaip taisyti pasaulį, tai tada jis pats sau mokytojas. Jis negali likti mokiniu ir manyti, kad mokytojas apsirinka dėl vystymosi krypties. Jis negalės iš mokytojo perimti dvasinio suvokimo, daugų daugiausiai − gaus teorinių žinių. Taip nesimokoma kabalos, kuri yra priemonė davimo savybei įgyti.
Mokytis − tai per įvairiausius veiksmus turėti ryšį su aukštesniąją pakopa. Ir tai visiškai nepriklauso nuo protinių gebėjimų, juk pasakyta „mokomasi ne protu“. Per ryšį su mokytoju mokinys gauna iš jo davimo savybę.
Davimo jėga perduodama vidiniu kanalu, juk tai ne filosofija ir ne teorinis mokslas. Tad kiekvienas gali gauti šią jėgą − ir kvailiausias, ir protingiausias. Jos perdavimas priklauso nuo to, kiek žmogus atlieka būtinų veiksmų aplinkos atžvilgiu: nusižemina, išaukština mokytoją, susivienija su grupe, kad visi kartų susijungtų su mokytojų, kuris jų atžvilgiu yra aukštesnė pakopa ir jo dėka ištaiso save. Taip vyksta kiekvienoje pakopoje.
Jeigu mokinys pakyla − mokytojas pakyla kartu su juo, o jeigu mokinys nusileidžia, tai, žinoma, nusileidžia ir mokytojas. Juk tai ne tikroji mokytojo būsena, o kaip jis atrodo jį suvokiančio mokinio akyse.
Pradžioje vos atėjęs mokytis žmogus šito nesupranta. Reikia luktelėti, kol jis ims girdėti. Ir tam gali prireikti netgi kelerių metų. Bet kuomet jis pagaliau išgirsta, grupė privalo jam padėti, kitaip tai tęsis dešimtis metų. Draugai turi paaiškinti jam, kad dvasinis suvokimas įgyjamas tik iš žmogaus žmogui, ir tik su sąlyga, kad juos sieja fizinis kontaktas, kitaip tariant, galima matyti, klausyti, jausti, suprasti, kažkaip veikti kits kitą, atlikti kokius nors veiksmus, sąveikauti. Taip buvo visose kartose, taip yra iš šiandien, ir negali būti kitaip, nes tai dvasinių šaknų atspindys.
Šis pasaulis nuostabus tuo, kad savo materialiais veiksmais galiu pradžiuginti dvasinį vadovą, galiu paklusti jam, susisieti su juo, per kokią nors fizinę pagalbą pririšti prie jo, ir taip gauti iš jo dvasinį atskleidimą.
Paklausite, kaip tai įmanoma? Tačiau aš dedu pastangas tame lygmenyje, kur galiu, nes kitaip nemoku. Kol kas nežinau, ką reiškia davimas ir neturiu ketinimo duoti, bet fiziniame lygmenyje galiu veikti ir kol kas to pakanka.

Iš 2013 m. birželio 5 d. pamokos pagal „Straipsnį knygos Zohar baigimo proga“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajusti mokytojo norą

Kūrėjo garsiakalbis

Kuris arčiau mokytojo?

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>