Baal Sulamas, „Meilė Kūrėjui ir meilė kūriniams“: Kiekvienu savo veiksmu, kurio tikslas duoti, žmogus nusveria visą pasaulį į gėrio pusę. Jis tarytum deda grūdelius į bendrą svarstyklių lėkštę ir kartu prisideda prie lemiamos davimo persvaros. Ir atvirkščiai, pasakyta: „Vienas nusidėjėlis sunaikins daug gėrio“. Juk savo nusidėjimu jis sumažina bendrų nuopelnų svorį, tarytum nuimdamas nuo svarstyklių lėkštės tą grūdelį, kurį ten padėjo, ir sykiu nusverdamas pasaulį atgal.
Klausimas: Nesuprantu, kaip galima pasiekti bendrą ištaisymą, jeigu bet kurio žmogaus bet koks neteisingas veiksmas gali viską sugadinti?
Atsakymas: Iš viršaus žemyn driekiasi pasaulių (olamot) sistema, t. y. paslėpimo (alama) sistema. Ji veikia taip, kad net jei, būdami apačioje kaip pradedantieji, darome didelius pažeidimus, jie tokiais nelaikomi.
Taip kaip vaikui atleidžia už sulaužytus ir sudaužytus daiktus – na ką čia padarysi? Tačiau kai jis paauga, mes pradedame kelti jam tam tikrus reikalavimus, o iš suaugusio žmogaus jau rimtai reikalaujame, nors pirmą kartą ir jam galime atleisti.Tai štai kiekvienam duodama veikti ir jis veikia pagal savo dabartinį lygmenį, kuris ir lemia tą naudą arba tą žalą, kurią teikiame visuomenei. Tokia yra „dvasinės jurisdikcijos“ susilpnėjimo sistema, mažinanti Šviesos poveikį ir konstruojanti tam tikrą kūgį: apatinis jo taškas reiškia minimalius reikalavimus, „atlaidumo“ ribą, o kylant aukštyn reikalavimai vis labiau plečiasi.
Ir vis dėlto turi žinoti, kad ir dabar, būdamas dabartinės būsenos, darai įtaką visai tikrovei.
Apskritai žmogus – tai visas pasaulis, tačiau dėl to mes neatsiskiriame vienas nuo kito, ir kiekvienas savo pasaulį atskleidžia savyje.

Iš 2013 m. birželio 5 d. pamokos pagal straipsnį „Meilė Kūrėjui ir kūriniams”

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagal analoginės sistemos tobulumo dėsnį

Taisydamas save – taisai pasaulį