Klausimas: Gyvename laiko tėkmėje. Kai kurie žmonės labai stengiasi, kad išmoktų planuoti savo laiką. Nuo ko priklauso, kiek darbų žmogus spėja atlikti?
Atsakymas: Nuo žmogaus noro. Organizuotumas priklauso nuo psichologinio tipo, kuris kiekvieno kitoks.
Yra žmonių, kurie iš prigimties labai organizuoti: iš anksto apgalvoja kiekvieną žingsnį, būtinai planuoja savo dieną, kartais net prieš daug laiko iki savo sumanymo įgyvendinimo, ir taip kiekvieną kartą. Tai, kaip sakoma, jų kraujyje. Panorėjus to galima išmokti.
Kiekvienam konkrečiam žmogui aiški užduotis, reikalavimai jai atlikti, noras tai įvykdyti, aplinkos poveikis – visa turi būti organizuota taip, kad jis dirbtų juose.
Kita vertus, matome, kad pasaulinė evoliucija lemia mūsų norų ir vertybių kaitą. Todėl net jeigu versime žmogų siekti tikslo, laikantis vertybių, kurios šiandien jam nebesvarbios, bus sunku tikėtis gero darbo našumo.
Svarbus ir laikotarpis. Šiandien vyksta rimta žmogaus ir visuomenės pertvarka. Kiekviena tauta, kiekviena civilizacija yra savita: savitas laiko pajautimas, jo vertinimas, todėl turime į tai atsižvelgti.
Pavyzdžiui, Afrikos, Kinijos arba Pietų Amerikos gyventojų požiūris į laiką visiškai kitoks, negu gyvenančiųjų Šiaurės Europoje arba Šiaurės Amerikoje. Skiriasi jų laiko pajautimas ir laiko vertė. Vieniems laikas – pinigai, didžiulis potencialas, kurį privalai realizuoti, o kitiems laikas teka ramiai ir jie – drauge su juo.
Klausimas: Ar tai, kad atskirų civilizacijų atstovai jaučia laiką skirtingai, reiškia, kad jų atliekamų veiksmų kiekis taip pat bus skirtingas?
Atsakymas: Žinoma! Jeigu pasamdysiu dirbti žmogų iš Indijos su indams būdingu mentalitetu bei požiūriu į laiką ir žmogų su šiaurietišku charakteriu, jie kels visiškai skirtingus reikalavimus sau, aplinkiniams – viskam.
Būtina suprasti, kad laiko pojūtis dabartinėse civilizacijose skiriasi. Atsižvelgdami į tai turėtume formuoti tarpusavio santykius, požiūrį į bendruosius ryšius, sąjungas ir t.t.

Iš 2013 m. kovo 18 d. TV programos „Prasiskverbus pro laiką“