Nuomonė: Ekonominė tarpusavio priklausomybė yra didelė. Grėsmės, su kuriomis susiduria tautos, internacionalinės: klimato pokyčiai,  pandemijos, terorizmas, ginklų platinimas ir migracija. Kapitalo mobilumas, tarptautiniai tiekimo kanalai ir socialiniai tinklai naikina valstybių galią.
Tikrovė stumia bendradarbiauti, JAV atsisako pasaulinio žandaro vaidmens. Europoje, kur siekiant išgelbėti eurą reikalingas drastiškas integracijos žingsnis, vyksta nacionalinių ir virš nacionalinių tendencijų kova, euro krizė pažadino nacionalizmo vaiduoklį.  Amerika, susidūrusi su Kinijos ir uždaros Rusijos iššūkiais, pavargo nuo internacionalizmo.
Vienpolis pasaulis užleido vietą savarankiškos supervalstybės epochai.  Tarpusavio priklausomybė neišvengiama ir didžiulėms, ir  mažoms valstybėms – globalizacija lieka dienos realija.  Maža to, valstybinės valdžios silpimo ir nevalstybinių žaidėjų stiprėjimo procesas tapo dar intensyvesnis.
Europa priversta veikti kaip viena visuma, bet valstybinio suvereniteto kaina išaugo. Tačiau jei suverenitetą suprantame kaip gebėjimą veikti, tai šis gebėjimas vis labiau suvaržytas. Pasenusi pasaulinė tvarka turi būti pakeista nauja tvarka, kai būtų laikomasi ir bendrųjų, ir nacionalinių tikslų.
Komentaras: Suderinti visus šiuolaikinės visuomenės ir Gamtos reikalavimus – įmanoma tik ištaisant žmogaus prigimtį ir tarpusavio santykius. Sujungti šias priešingybes įmanoma tik pakilus aukščiau mūsų prigimties, kad ir kaip neįmanoma tai atrodo, bet žmonija pirmą kartą istorijoje sąmoningai pereidinėja iš gyvūninės egzistavimo pakopos (prigimtinės, egoistinės) į Žmogaus pakopą – sąmoningą altruistinį elgesį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio studijavimas – tai žmogaus studijavimas

Ekonomistai turi atsisakyti įprastų teorijų

Optimalioji ekonomika