Nuomonė: Postindustrinio ūkio šerdimi tapo negamybinis sektorius – apyvartos ir paslaugų sfera. „Pažangą“ lemia ne gamybos augimas ar derlingumo mažėjimas, ne naujų energijos linijų atidarymas, o su ūkiu nesusiję faktoriai ir manipuliacijos.
Virtualiosios ekonomikos pertekliniai pelnai viršija gamybos ar paslaugų sferos pelnus. Dėl to pasaulyje kaip niekad padaugėjo per lengvatinio apmokestinimo zonų įmones plaunamų pinigų. Lengvatinio apmokestinimo bendrovių sąskaitose esančius 9,8 trilijono dolerių dalijasi tik 92 tūkstančiai žmonių. Šie pinigai nemiega. Jie išimti iš nacionalinių ekonomikų ir tarnauja tik savo tikriesiems šeimininkams.
147 tarpusavyje susijusios korporacijos praktiškai kontroliuoja pasaulinę ekonomiką. Šios ekonomikos instrumentai bei institutai, eksportuoti į bet kurią šalį, gali pavergti bet kokią jos ūkio ar pramonės sistemos dalį, ir net ją visą.
Esant reikalui nepaklusnią ląstelę atjungia nuo tinklo su visomis dėl to kylančiomis pasekmėmis. Laikinai ar visam laikui – priklauso nuo ląstelės pastangų taisyti klaidas. Šiandien dauguma europiečių jaučiasi kaip aukos. Žmonės ėmė jausti, kad nebekontroliuoja padėties. Juos verčia sutikti su dalykais, kurie jiems pateikiami be alternatyvų.
Komentaras: Susiduriame su tuo pačiu egoizmu, tik jau utriruotu ir nebevaldomu jo savininkų. Tai egoizmas juos valdo, ir niekas negali su tuo susitvarkyti, nes mes, žmonės, turime pasiekti egoizmo kaip visuotino blogio suvokimo būseną. Toks nuopuolis gali atvesti prie karo. Įmanoma egoizmą kaip visuotinį blogį suvokti ir taikiai – integraliojo švietimo ir auklėjimo keliu – jį ir siūlo kabala.

Daugiau šia tema skaitykite:

Valstybės silpsta

Ekonomika – jau ne mokslas