Klausimas. Ką reiškia atgailauti dėl savo veiksmų ir minčių, jeigu esu visiškoje Kūrėjo valdžioje?  Kaip tokiu atveju dar labiau nenusidėti, neigiant valdymą „nėra nieko kito, tik Jis“, ir tuo pačiu metu suvokti savąjį blogį?
Atsakymas. Išgyventi, kad Kūrėjas tai jums surengė! Vadinasi, užsitarnavote!
Klausimas. Antrojo pasaulinio karo metu Baal Sulamas bandė įspėti, užbėgti už akių holokaustui, bet rezultatas yra žinomas. Jūs sakote, kad žmonės išgirs mus tik po smūgių… Ką mes galime padaryti, kad nesulauktume smūgių, ar jie neišvengiami? Kokia yra teisinga reakcija į tai, kas vyksta – kentėti ir melstis dėl žmonijos (ar savo kančia ir skausmu nekeiksime Kūrėjo?) ar ramiai suvokti ir bandyti pateisinti tokio vystymosi būtinybę? (Betgi tai  – lazda varyti žmoniją į laimę.) Kaip susilpninti smūgius ir atvesti pasaulį į išsitaisymą geruoju būdu?
Atsakymas. Smūgius turime suduoti patys – savo egoizmui, veikdami prieš jį, ir tuomet išsigelbėsime nuo išorinių Kūrėjo smūgių. O jeigu veikiame išvien, tai jaučiame ne smūgius, o malonias bendras pastangas.