Kaip pasitikrinti, ar einame teisingu keliu? Aišku, kad žmogus per daug save myli ir visada pasąmoningai vertina save iš savo egoizmo pozicijos. Mes negalime objektyviai pasitikrinti, ar teisingu keliu einame.
Vienintelė galimybė pasikeisti – tai patekti į „svečio ir Šeimininko“ situaciją bei pajusti tokį šeimininko elgesį, kuris mus taip pakeistų, kad vietoje malonumo prisipildyti imtume mėgautis šio pripildymo davėju. Tokiu atveju pakilsime virš noro ir jį pripildančios Šviesos, kurie tiesiogiai tarpusavyje susiję natūralia, materialia forma, ir pereisime į svečio ir Šeimininko santykių lygmenį.
Svečias – tai jau ne pats noras mėgautis, o nauja savybė, suformuota jo viduje, kuri pažįsta Šeimininką, jį supranta, jaučia jo dėmesį. Yra noras ir jo pripildymas, virš kurių staiga atsiskleidžia tarpusavio santykiai – tarp paties Kūrėjo (o ne Jo veiksmų) ir kūrinio, kurio viduje formuojasi Kūrėjo forma – pristatomas „antrasis aukštas“.
Tada kyla konfliktas „pirmajame aukšte“, t. y. indo ir Šviesos santykiuose bei asmeninių Kūrėjo ir kūrinio santykių „antrajame aukšte“. Todėl kūrinys jaučia vidinį prieštaravimą. Kas kartą mano noras keičiasi, keičiasi mano požiūris į malonumus. Juos imu matyti naujai ir atitinkamai turiu pasirinkti teisingą tikslą.
Todėl man duoda pirmą pradinį tašką. Jeigu noriu nustatyti savo santykius ne pirmajame, o antrajame aukšte – tarp savęs ir Kūrėjo, tai turiu Jam suteikti malonumą taip pat, kaip Jis visas siekia suteikti malonumą man. Manęs sukūrimo priežastis – Jo meilė man, noras suteikti man malonumą. Kaip gi aš galiu Jam atsakyti tuo pačiu?
Reikia ištirti tai, pasistengti sužinoti, kaip savo gyvenimu galiu suteikti Jam malonumą: ko Jis nori, ko siekia, dėl ko jam gali būti gerai? Tai sunku išsiaiškinti, nes jei aš atliksiu kokį nors veiksmą, suteikiantį malonumą Kūrėjui, ir pajusiu tai, tai gausiu žymiai didesnį malonumą nei galiu atlaikyti. Mane taip stipriai papirks šis egoistinis malonumas, kad jau niekada negalėsiu iš jo išsivaduoti, pakilti virš jo į antrąjį aukštą.
Todėl, pradedant nuo pirmojo žmogaus, Adam Rišon, mums garantuota pagalba šiame pasaulyje. Kabalistai mums aiškina, jog norint atskleisti žmogaus santykius su Kūrėju, reikalinga tinkama aplinka, kurioje galime atlikti tokius veiksmus, kuriais teikiame malonumą Kūrėjui. Juk aplinka – tai jau noras ir jo patenkinimas, nepriklausomas nuo manęs ir nesusijęs su manimi. Aš jo nejaučiu. Tokiu atveju, kai galiu pripildyti ne man priklausančią, išorinę aplinką: negyvąją gamtą, augaliją, gyvūniją, žmones, suteikiu malonumą Kūrėjui. Labai paprastas principas.
Bėda ta, kad aš negaliu teikti malonumo niekam kitam, nes visada galvoju tik apie save patį. Tokia mano prigimtis. Nepaisydamas to, turiu bandyti. Jeigu noriu suteikti džiaugsmą artimui dėl to, kad pradžiuginčiau Kūrėją, tai šis procesas jau vyksta antrajame aukšte, nes jis nepriklauso nuo mano asmeniško malonumo.

Iš 2013 m. rugpjūčio 26 d. pasiruošimo pamokai

Daugiau šia tema skaitykite:

Išdidumas atskiria nuo Šviesos

Kaip suteikti malonumą Kūrėjui

Kas eilėje paskutinis? Aš po jūsų!