Nuomonė (E. Jumatovas, profesorius): Mes užregistravome lauką, kurį pavadinome psichogeniniu. Daugybė jo prigimties aspektų nėra aiškūs. Žinome, kad egzistuoja trys materijos rūšys: dalelių (kvantinė), laukų ir kosminės erdvės, kuri, kaip šiandien suprantame, visiškai nėra tuštuma, joje telpa abi kitos materijos rūšys.
Laukų materija – tai, pavyzdžiui, elektromagnetinis laukas, apie kurio egzistavimą visi šiandien žino. Bet, sakykime, Niutono laikais apie elektromagnetinį lauką nežinojo. Tai, žinoma, nereiškia, kad jo nebuvo. Tai galioja ir psichogeniniam laukui. Galimas daiktas, kad egzistuoja daugybė lauko struktūrų, apie kurias net nenumanome.
Su kokiais procesais smegenyse susijęs psichogeninis laukas? Galime pamatyti galvos smegenų neuronus, bet niekada nematome juose emocijų, minčių, sąmonės. Mokslas neturi duomenų, kad egzistuoja kiekvieno žmogaus vidinis, paslėptas nuo visų, gyvenimas. Supratimo, kas tai yra, niekas neturi.
Molekuliniai procesai smegenyse sukelia psichogeninio lauko atsiradimą, o jis savo ruožtu, taip pat veikia procesą smegenyse. Vadinasi, sukuriamas laukas, kuris pats save jaučia. Atradę tokius receptorius, pagaliau suprasime, kad mums nereikalingi sudėtingi elektroniniai prietaisai, nes mūsų pačių organizmo prigimtis turi kur kas didesnių galimybių. Naudodamiesi asmeniniais biologiniais prietaisais, galėsime viską.
Komentaras: Štai taip mokslas pasiekia ribą, už kurios aptiks kitą suvokimo pakopą – aukštesnę, altruistinę. Ir parekomenduos įeiti į ją vieninteliu metodu – „savybių panašumo“, kitaip tariant, įgyti davimo savybę, naudojantis integraliuoju auklėjimu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Netikrus prisiminimus įkrovė į smegenis

Prasiveržti iš fluidų pasaulio į tiesos pasaulį