Apie „gerus ženklus“ kelyje

Dvasinis darbas

Iki galutinio išsitaisymo žmogus neturi pasitikėti savimi. Jis privalo būti veikiamas aukštesnių indų-norų – ir tik tetyrinėti juos, pakopa po pakopos, „prilipti“ prie jų nedėdamas vilčių į savo „įdirbį“.
Mes žengiame tik tikėjimu aukščiau žinojimo, t. y. tik susiliejimo su aukštesniąja pakopa lygmenyje. Vien iš ten galima semtis ir prie esamos būsenos pritraukti teisingus atsakymus bei tikruosius ženklus. Principas „vadovaukis vien tuo, ką matai“ tinka tik sugadintiems norams, o kad laikyčiausi kurso, turiu „tikėjimu aukščiau žinojimo“ „lipdytis“ prie aukštesnės pakopos.
Kiekvienas gali rasti sau „ženklų“, patvirtinančių jo teisumą. Tik tai yra uždrausta. Protas čia nedirba ir aš jo nepanaudoju. Netgi kabalistų aiškinimai skirti tik tam, kad suartintų mus su dvasinėmis sampratomis, kad pridėtų žinių, tačiau tikrąjį ramstį, tikrąjį patvirtinimą galima surasti tik aukštesniajame lygmenyje, kai atsižadu savojo supratimo ir apsiginkluoju jo protu.

Iš 2013 m. rugsėjo 17 d. pamokos pagal „Įvadą į knygą Zohar

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Pirmą kartą anuliuoti save

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.