Pateikti spalio, 2013 mėn. įrašai.


Ar mūsų kelias neša žmonėms gėrį?

Dvasinis darbas, Klausimai ir atsakymai, Platinimas

Klausimas: Jūs nuolatos kalbate apie platinimo svarbą. Ką daryti, jeigu nesu įsitikinęs, kad mūsų kelias teisingas ir neša žmonėms gėrį? Aš, pavyzdžiui, nenoriu, kad žmonėms tektų patirti tai, ką aš patyriau eidamas šiuo keliu. Kaip tokiu atveju platinti atvira širdimi?
Atsakymas: žmonės, kuriems mes platiname, neturės praeiti to paties kelio, nes jie neturi dvigubos prigimties: altruizmo užuomazgos (taško širdyje) greta egoizmo.
Todėl jie neišgyvens tokių peripetijų, problemų, ieškojimų, kokius išgyvenome mes. Jie turi paprastą nepatenkintą egoizmą, ir mes turime jiems paaiškinti, kaip jį patenkinti. Štai ir viskas. Mes paprasčiausiai atnešame vaistus, o jie turi juos vartoti. Vaistai vadinami „susivienijimu“. Taigi imkime vienytis ir spręsti mūsų bendras užduotis, tada viskas bus paprasta ir gerai.
„O dėl ko taps paprasta ir gerai? Mes jau gyvenome vadinamajame komunizme Tarybų Sąjungoje.“ Tada tu jiems aiškini, kad tai kitoks vienijimosi būdas – savanoriškas, kai mes viduje, vienydamiesi pagal ypatingą metodiką, imame jausti vienybės jėgą, aukščiau slypinčią susivienijimo jėgą, nes toks susivienijimas – tai kitas etapas, mūsų kita pakopa, kurioje mes pavirstame viena vieninga visuma, supanašėjame su Gamta.
Mes imsime jausti Gamtą supanašėdami su ja, ir ši jėga padės mums spręsti visus klausimus. Nagi, pabandykime. Pusvalandis – ir jūs pajusite, kad teisingame mūsų tarpusavio ryšyje atsiranda įkvėpimas, gaivinanti jėga.
Tokiu atveju jų jokiu būdu nevedi į nuopuolį, jiems nereikės praeiti tų pačių kankinančių etapų, kokius praeini tu, kuriuos taip pat praeitum truputį kitaip, jeigu teisingai realizuotum savo turimas galimybes.
Tu nesi tikras tuo, kad mūsų kelias teisingas, nes tu jo nepažįsti. Sakau tai absoliučiai rimtai. Turi jį gerai išsiaiškinti ir tada padaryti išvadą: esi tikras ar ne. Dabar turi jausti nepasitikėjimą savo žiniomis, o ne netikrumą dėl paties kelio. Todėl reikia mokytis.

Iš 2013 m. rugpjūčio 25 d. pamokos rusų kalba tema „Klausimai ir atsakymai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Be pasipriešinimo

Vidinis tinklas: įėjimas pagal norą

Klausimas: Jūs nuolatos kalbate apie platinimo svarbą. Ką daryti, jeigu nesu įsitikinęs, kad mūsų kelias teisingas ir neša žmonėms gėrį? Aš, pavyzdžiui, nenoriu, kad žmonėms tektų patirti tai, ką aš patyriau eidamas šiuo keliu. Kaip tokiu atveju platinti atvira širdimi?

Atsakymas: žmonės, kuriems mes platiname, neturės praeiti to paties kelio, nes jie neturi dvigubos prigimties: altruizmo užuomazgos (taško širdyje) greta egoizmo.

Todėl jie neišgyvens tokių peripetijų, problemų, ieškojimų, kokius išgyvenome mes. Jie turi paprastą nepatenkintą egoizmą, ir mes turime jiems paaiškinti, kaip jį patenkinti. Štai ir viskas. Mes paprasčiausiai atnešame vaistus, o jie turi juos vartoti. Vaistai vadinami „susivienijimu“. Taigi imkime vienytis ir spręsti mūsų bendras užduotis, tada viskas bus paprasta ir gerai.

„O dėl ko taps paprasta ir gerai? Mes jau gyvenome vadinamajame komunizme Tarybų Sąjungoje.“ Tada tu jiems aiškini, kad tai kitoks vienijimosi būdas – savanoriškas, kai mes viduje, vienydamiesi pagal ypatingą metodiką, imame jausti vienybės jėgą, aukščiau slypinčią susivienijimo jėgą, nes toks susivienijimas – tai kitas etapas, mūsų kita pakopa, kurioje mes pavirstame viena vieninga visuma, supanašėjame su Gamta.

Mes imsime jausti Gamtą supanašėdami su ja, ir ši jėga padės mums spręsti visus klausimus. Nagi, pabandykime. Pusvalandis – ir jūs pajusite, kad teisingame mūsų tarpusavio ryšyje atsiranda įkvėpimas, gaivinanti jėga.

Tokiu atveju jų jokiu būdu nevedi į nuopuolį, jiems nereikės praeiti tų pačių kankinančių etapų, kokius praeini tu, kuriuos taip pat praeitum truputį kitaip, jeigu teisingai realizuotum savo turimas galimybes.

Tu nesi tikras tuo, kad mūsų kelias teisingas, nes tu jo nepažįsti. Sakau tai absoliučiai rimtai. Turi jį gerai išsiaiškinti ir tada padaryti išvadą: esi tikras ar ne. Dabar turi jausti nepasitikėjimą savo žiniomis, o ne netikrumą dėl paties kelio. Todėl reikia mokytis.

Iš 2013 m. rugpjūčio 25 d. pamokos rusų kalba tema „Klausimai ir atsakymai“

Komentarų nėra

Būrys nepastebėjo, kad prarado kareivį

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kartais kritimas atima visas jėgas ir žmogus bando išsisukti nuo darbo grupėje. Kaip greičiau pereiti  tokias būsenas?
Atsakymas: Neleistina bėgti iš grupės. Tas, kuris neateina kritimo metu, kenkia visai grupei. Kiti privalo atnešti jį  tiesiog ant neštuvų. Draugai turi labai jautriai reaguoti į tai, kas vyksta. Jei jie nekreipia dėmesio į tai, kad draugai krenta ir neateina į užsiėmimus, tai reiškia rimtumo ir bendros atakos pojūčio trūkumą.
Jei kiekvieną dieną jausimės kaip fronte, tai suprasime, kad nelaimėsime  praradę netgi vieną draugą. Vienas, kritęs kovoje, jau padaro mūsų armiją netobulą ir suskaldo mūsų gretas. Bet mes nejaučiame jokios atsakomybės ir tie patys kritę draugai nesupranta, kokią žalą padaro kitiems. Tai reiškia, kad nedirbame dėl savo susijungimo, o tai labai stabdo mūsų tobulėjimą.
Mes atliekame daugybę veiksmų, bet visi jie turi būti nukreipti į tai, kad jaustume mūsų vienybę, kuri yra visų mūsų pastangų ir apdovanojimų centre. Kūrėjo atskleidimo ir galutinio išsitaisymo epicentras – visa tai sukoncentruota mūsų vienybės taške.
Jei žiūrėsime tik į šį centrinį grupės susijungimo tašką – tik ten išryškinsime tarpusavio neapykantą, atstūmimą, nutolimą, o paskui – ryšį, vienybę ir Kūrėjo atskleidimą. Tai tas pats taškas, kurio visą laiką turime siekti ir žiūrėti tik į jį. Bet vietoj to kiekvienas žiūri į savo kišenę.

Iš 2013 m. rugsėjo 13 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati

Daugiau šia tema skaitykite:

Diagnozė: silpnas ryšys su aplinka

Stora žievė, kuri slepia tuštumas

Kūrėjas stumia – aplinka gaudo

Komentarų nėra

Amžinas platinimo laikotarpis

Dvasinis darbas, Grupė, Platinimas

Klausimas: Kai baigsis platinimo laikotarpis, Jūs vėl kalbėsite apie vienijimąsi?
Atsakymas: Platinimo laikotarpis negali baigtis. Baal Sulamas rašo: „Aš laimingas, kad gimiau šioje kartoje, kai galima platinti kabalos mokslą“.
Kabalos mokslas – tai Kūrėjo atskleidimas kūriniams mūsų pasaulyje, o ne tik išrinktiesiems mokiniams. Atskleidimas grupei mokinių nėra Kūrėjo sumanymo įgyvendinimas mūsų pasaulyje, kadangi mokiniai viso labo tik laidininkai, tarpininkai, dirbtinis elementas. Todėl atskleidimas jiems – tai nėra kabala, o tik pirminė sąlyga.
Kai kalbama apie Kūrėjo atskleidimą mūsų pasaulyje, turima omenyje Jo akivaizdų atskleidimą visiems 99 proc. žmonių. Tai vadinama kabala! Visų 99 proc. troškimai – tai ir yra mūsų siela, mūsų indas (kli). Ten mes pradedame suvokti Kūrėją!
O šiandien, kai jūs, mokiniai, tai tyrinėjate savyje, sėdėdami uždaroje patalpoje, jūs tiesiog ruošiatės tai įgyvendinti, bet taip Kūrėjo neatskleisite. Mūsų užduotis – paimti iš masių jų norus, pakelti iki Kūrėjo ir pareikalauti juos užpildyti. Tada Aukštesnioji Šviesa praeis ne šalia mūsų, o per mus – masėms, kad atsiskleistų tokia forma, kokia liaudis to trokšta. Ir tuomet jūs pradėsite atskleisti būtent Kūrėją.
Masėms Kūrėjas neatsiskleis, jie tiesiog pajus, kad jiems gera vienytis ir eis vis toliau. Palaipsniui pajutę vienijimosi naudą, jie ims keisti savo požiūrį: „Vienijimasis įkvepia mums gyvybės, padeda, suteikia galimybę geriau sutvarkyti gyvenimą sau ir savo šeimai. Vienybė – tai šaunu!“
Jie ims garbinti patį vienijimąsi, jo jėgą, o ne rezultatą, kitaip sakant, ne patį faktą, kad pasveiko, o priemonę, kuriai padedant pasveiko: padedant vienijimuisi, tai jėgai, kuri jame atsiskleidžia. Šią jėgą jie gerbs, mylės, sieks jos.
Taip pasireiškia vienijimosi jėgos siekis, kitaip tariant, taškas širdyje! Juk man buvo gera su šia jėga. Dabar noriu solidarizuotis su ja, nes ji suteikia man gėrį. Tegul tai vyksta egoistiškai (ir mokiniams pradžioje vyksta taip pat), bet aš jau susijęs su šia jėga ir toliau kryptingai siekiu jos. Ir ji jau veikia mane kitaip, pertvarko mane į altruistą. Taip tai veikia.
Bet masės yra ant žemesnės pakopos nei mokiniai, todėl jos pradeda nuo paprasto egoistinio indo, o jame paskui atsiranda taškas širdyje. Mokiniai pradeda nuo taško širdyje ir paprasto egoistinio indo. Apatinė pakopa, liaudis, yra po mumis, todėl turime ją perleisti per save ir tik tada pakilsime. Tokia ypatinga sąlyga mums duodama!

Iš 2013 m. rugpjūčio 25 d. pamokos „Klausimai ir atsakymai“ rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Laiko greitinimo  misija

Ar reikalinga kabala masėms?

Komentarų nėra

Apie „gerus ženklus“ kelyje

Dvasinis darbas

Iki galutinio išsitaisymo žmogus neturi pasitikėti savimi. Jis privalo būti veikiamas aukštesnių indų-norų – ir tik tetyrinėti juos, pakopa po pakopos, „prilipti“ prie jų nedėdamas vilčių į savo „įdirbį“.
Mes žengiame tik tikėjimu aukščiau žinojimo, t. y. tik susiliejimo su aukštesniąja pakopa lygmenyje. Vien iš ten galima semtis ir prie esamos būsenos pritraukti teisingus atsakymus bei tikruosius ženklus. Principas „vadovaukis vien tuo, ką matai“ tinka tik sugadintiems norams, o kad laikyčiausi kurso, turiu „tikėjimu aukščiau žinojimo“ „lipdytis“ prie aukštesnės pakopos.
Kiekvienas gali rasti sau „ženklų“, patvirtinančių jo teisumą. Tik tai yra uždrausta. Protas čia nedirba ir aš jo nepanaudoju. Netgi kabalistų aiškinimai skirti tik tam, kad suartintų mus su dvasinėmis sampratomis, kad pridėtų žinių, tačiau tikrąjį ramstį, tikrąjį patvirtinimą galima surasti tik aukštesniajame lygmenyje, kai atsižadu savojo supratimo ir apsiginkluoju jo protu.

Iš 2013 m. rugsėjo 17 d. pamokos pagal „Įvadą į knygą Zohar

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Pirmą kartą anuliuoti save

Komentarų nėra

Kovos su nedarbu „naujovė“

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. Europos Komisija sugalvojo sukurti Europos Sąjungos šalių darbuotojų mainų programą. Kita ES idėja susijusi su pameistrių, tiesiogiai darbo vietoje įgyjančių profesiją, atgimimu. Visapusė pameistrių schema – tai geras pavyzdys, kuria kryptimi turėtume judėti. Jei norime sukurti daugiau darbo vietų jauniems žmonėms, turime į tai investuoti.
Idėjos sukėlė stebėtojų kritiką. Europos lyderiai susitarė skirti milijardus eurų kovai su jaunimo nedarbu, ir štai dabar Europos Komisija jau sugalvojo, kaip išleisti šiuos pinigus. Vargu ar tai kažkokiu būdu pakeis situaciją darbo rinkoje, nebent darbininkai iš neturtingesnių šalių, beje, kaip ir studentai, vykstantys į kitas šalis pagal mainų programą, gaus papildomą galimybę įsitvirtinti užsienyje.
Komentaras. Jei anksčiau visi iš ES vadovybės laukė kažkokių išmintingų sprendimų, tai šiandien pasireiškia visuotinis nusivylimas jos veiksmais, negalėjimu ir nesugebėjimu ką nors pakeisti. Tik ir pakeisti jos nėra kuo! ES vadovai laiko save didžiais, nesuvokdami, kad atrodo kaip laidotuvėse grojantis orkestras. Kol jie nepriims Integraliojo švietimo programos, tol ES nesiliaus smukusi žemyn…

Daugiau šia tema skaitykite:

ES pradės kovoti su jaunimo nedarbu

Bedarbystė – nauja Europos jaunimo ideologija

Komentarų nėra

Kam priklauso žemė?

Krizė, globalizacija

Nuomonė (H. Chomskis, filosofas, lingvistikos profesorius MTI): Europa šimtmečius buvo pats žiauriausias regionas pasaulyje, apimtas karų. Būtent tai leido Europai užkariauti pasaulį. Vis dėlto po paskutinio barbariškumo protrūkio – Antrojo pasaulinio karo – europiečiai  liovėsi naikinti vienas kitą.
Galbūt europiečiai suvokė, kad jų rankose atsirado tokia griaunamoji jėga, kad kitas jų bandymas pažaisti mėgstamą žaidimą bus paskutinis.
Europos šalių integracija – didelis žingsnis pirmyn.  Sienų naikinimas iškelia klausimą, kam priklauso Žemė, pasaulio atmosfera, kas gins Žemę, gamtos teises, valdys mūsų bendrą turtą? Juk Žemei žūtbūt reikia apsaugos nuo gręsiančios ekologinės katastrofos. Gamtą gina „primityvūs“ žmonės, aborigenai, o atakuoja – išsivystę ir civilizuoti, turtingi ir galingi.
Komentaras: Integracija europietiškai prives prie žiaurių skerdynių viduramžių stiliumi. Gamtos niekas negins. Žmonės prieis iki visiško barbariškumo būsenos, pasieks tokią neapykantą, kokios dar nebuvo istorijoje. Jie pavirs kanibalais ir ims ėsti savo vaikus. Jei tik neišgirs apie savo išsigelbėjimą įgyvendinant integralųjį auklėjimą.

Komentarų nėra

Minties galia – galingiausia gamtos jėga

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Nuomonė (E. Jumatovas, profesorius): Mes užregistravome lauką, kurį pavadinome psichogeniniu. Daugybė jo prigimties aspektų nėra aiškūs. Žinome, kad egzistuoja trys materijos rūšys: dalelių (kvantinė), laukų ir kosminės erdvės, kuri, kaip šiandien suprantame, visiškai nėra tuštuma, joje telpa abi kitos materijos rūšys.
Laukų materija – tai, pavyzdžiui, elektromagnetinis laukas, apie kurio egzistavimą visi šiandien žino. Bet, sakykime, Niutono laikais apie elektromagnetinį lauką nežinojo. Tai, žinoma, nereiškia, kad jo nebuvo. Tai galioja ir psichogeniniam laukui. Galimas daiktas, kad egzistuoja daugybė lauko struktūrų, apie kurias net nenumanome.
Su kokiais procesais smegenyse susijęs psichogeninis laukas? Galime pamatyti galvos smegenų neuronus, bet niekada nematome juose emocijų, minčių, sąmonės. Mokslas neturi duomenų, kad egzistuoja kiekvieno žmogaus vidinis, paslėptas nuo visų, gyvenimas. Supratimo, kas tai yra, niekas neturi.
Molekuliniai procesai smegenyse sukelia psichogeninio lauko atsiradimą, o jis savo ruožtu, taip pat veikia procesą smegenyse. Vadinasi, sukuriamas laukas, kuris pats save jaučia. Atradę tokius receptorius, pagaliau suprasime, kad mums nereikalingi sudėtingi elektroniniai prietaisai, nes mūsų pačių organizmo prigimtis turi kur kas didesnių galimybių. Naudodamiesi asmeniniais biologiniais prietaisais, galėsime viską.
Komentaras: Štai taip mokslas pasiekia ribą, už kurios aptiks kitą suvokimo pakopą – aukštesnę, altruistinę. Ir parekomenduos įeiti į ją vieninteliu metodu – „savybių panašumo“, kitaip tariant, įgyti davimo savybę, naudojantis integraliuoju auklėjimu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Netikrus prisiminimus įkrovė į smegenis

Prasiveržti iš fluidų pasaulio į tiesos pasaulį

Komentarų nėra

Žemė kaip stabili sistema

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Tyrimas: Žemė su savo magnetiniu lauku, kurį sukuria jos branduolys, okeanais vandens, dinamiškai kintančiu klimatu ir gyvybės įvairove – pati sudėtingiausia sistema visoje Visatoje. Gyvybė Žemėje atsirado daugiau nei prieš 3,5 milijardo metų ir toliau vystosi.
Gyvybė kontroliuoja visus planetos dinamikos aspektus ir saugo tas sąlygas, kurios leidžia jai plisti. Mums nėra žinomas šios stabilizuojančios sistemos mechanizmas.
Komentaras: Kabala studijuoja pasaulio sandaros sistemą – tiek bendrai, tiek detaliai. Jos atskleidžiami gamtos dėsniai nekinta visuose pasauliuose – materijos (noro, gavimo savybės) ir energijos (šviesos, atidavimo savybės) santykių lygmenyse.
Viską stabilizuoja iš anksto užduotos pirminė ir galutinė sistemos būsenos (kūrimo sumanymas). Sistema yra statiška. Proceso tėkmė iš pradinės į galutinę būseną vyksta tik ją jaučiančio objekto – žmogaus – atžvilgiu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atvesti pasaulį į harmoniją

Paklusnumas gamtai – priverstinai!

Komentarų nėra

Naujas gyvenimas antrajame aukšte

Dvasinis darbas, Grupė, Platinimas

Kaip pasitikrinti, ar einame teisingu keliu? Aišku, kad žmogus per daug save myli ir visada pasąmoningai vertina save iš savo egoizmo pozicijos. Mes negalime objektyviai pasitikrinti, ar teisingu keliu einame.
Vienintelė galimybė pasikeisti – tai patekti į „svečio ir Šeimininko“ situaciją bei pajusti tokį šeimininko elgesį, kuris mus taip pakeistų, kad vietoje malonumo prisipildyti imtume mėgautis šio pripildymo davėju. Tokiu atveju pakilsime virš noro ir jį pripildančios Šviesos, kurie tiesiogiai tarpusavyje susiję natūralia, materialia forma, ir pereisime į svečio ir Šeimininko santykių lygmenį.
Svečias – tai jau ne pats noras mėgautis, o nauja savybė, suformuota jo viduje, kuri pažįsta Šeimininką, jį supranta, jaučia jo dėmesį. Yra noras ir jo pripildymas, virš kurių staiga atsiskleidžia tarpusavio santykiai – tarp paties Kūrėjo (o ne Jo veiksmų) ir kūrinio, kurio viduje formuojasi Kūrėjo forma – pristatomas „antrasis aukštas“.
Tada kyla konfliktas „pirmajame aukšte“, t. y. indo ir Šviesos santykiuose bei asmeninių Kūrėjo ir kūrinio santykių „antrajame aukšte“. Todėl kūrinys jaučia vidinį prieštaravimą. Kas kartą mano noras keičiasi, keičiasi mano požiūris į malonumus. Juos imu matyti naujai ir atitinkamai turiu pasirinkti teisingą tikslą.
Todėl man duoda pirmą pradinį tašką. Jeigu noriu nustatyti savo santykius ne pirmajame, o antrajame aukšte – tarp savęs ir Kūrėjo, tai turiu Jam suteikti malonumą taip pat, kaip Jis visas siekia suteikti malonumą man. Manęs sukūrimo priežastis – Jo meilė man, noras suteikti man malonumą. Kaip gi aš galiu Jam atsakyti tuo pačiu?
Reikia ištirti tai, pasistengti sužinoti, kaip savo gyvenimu galiu suteikti Jam malonumą: ko Jis nori, ko siekia, dėl ko jam gali būti gerai? Tai sunku išsiaiškinti, nes jei aš atliksiu kokį nors veiksmą, suteikiantį malonumą Kūrėjui, ir pajusiu tai, tai gausiu žymiai didesnį malonumą nei galiu atlaikyti. Mane taip stipriai papirks šis egoistinis malonumas, kad jau niekada negalėsiu iš jo išsivaduoti, pakilti virš jo į antrąjį aukštą.
Todėl, pradedant nuo pirmojo žmogaus, Adam Rišon, mums garantuota pagalba šiame pasaulyje. Kabalistai mums aiškina, jog norint atskleisti žmogaus santykius su Kūrėju, reikalinga tinkama aplinka, kurioje galime atlikti tokius veiksmus, kuriais teikiame malonumą Kūrėjui. Juk aplinka – tai jau noras ir jo patenkinimas, nepriklausomas nuo manęs ir nesusijęs su manimi. Aš jo nejaučiu. Tokiu atveju, kai galiu pripildyti ne man priklausančią, išorinę aplinką: negyvąją gamtą, augaliją, gyvūniją, žmones, suteikiu malonumą Kūrėjui. Labai paprastas principas.
Bėda ta, kad aš negaliu teikti malonumo niekam kitam, nes visada galvoju tik apie save patį. Tokia mano prigimtis. Nepaisydamas to, turiu bandyti. Jeigu noriu suteikti džiaugsmą artimui dėl to, kad pradžiuginčiau Kūrėją, tai šis procesas jau vyksta antrajame aukšte, nes jis nepriklauso nuo mano asmeniško malonumo.

Iš 2013 m. rugpjūčio 26 d. pasiruošimo pamokai

Daugiau šia tema skaitykite:

Išdidumas atskiria nuo Šviesos

Kaip suteikti malonumą Kūrėjui

Kas eilėje paskutinis? Aš po jūsų!

Komentarų nėra

Vienišas arba gyvenimas atskirai

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija, Vyras ir moteris

Pranešimas: Vienišų žmonių skaičius auga, vedybos pasaulyje tampa vis nepopuliaresnės. Vienatvė auga beveik visur. Amerikoje pusė suaugusiųjų nėra susituokę, palyginti su 22%, buvusiais 1950 metais.
Vienišių  gausėja ir besivystančios ekonomikos šalyse, kas keičia vartojimo struktūrą: paruoštų patiekalų, kuriuos taip mėgsta vienišiai, pardavimas per penkerius metus padvigubėjo, sriubų pardavimas išaugo trigubai.
Japonijoje moterys atsisako keisti savo karjerą į santuokos pančius. Netgi islamiškame Irane kai kurios moterys renkasi išsilavinimą, o ne vedybas. Tai didina krūvį jaunajai kartai, kuri priversta išlaikyti senstančią visuomenę.
Vieniši žmonės atrodo labiau pažeidžiami nei tie, kurie turi partnerį: tyrimai patvirtino, kad stabilūs santykiai suteikia žmogaus sveikatai psichologinę ir fizinę naudą. Bet gyvenimas atskirai, vienišas gyvenimas ir vienišumo pojūtis – tai trys skirtingos socialinės būsenos.
Priešingai nei atsiskyrėliai, vienišiai praleidžia daug laiko su draugais ir dažnai sutinka būti savanoriais.  Daugelyje didelių miestų ir Skandinavijoje yra stiprūs socialinio aprūpinimo tinklai, padedantys žmonėms pasiekti savo tikslų. Tai paaiškina, kodėl tokiuose miestuose ir šalyse didėja viengungystė.
Komentaras: Žmonijos  vystymasis artėja prie būsenos, kai žmogus privalės atsakyti į klausimą „Dėl ko jam gyventi?“, kad  toliau tęstų gyvenimą. Bet dar iki pasieks tokią būseną, jis palaipsniui atsisveikins su daugybe ankstesnių normų, nušluodamas visas pareigas ir sąlygiškumus, nesąmoningai  braudamasis  prie savo dvasios ir siekdamas likti tiktai joje…

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »