Ar mano namai iš smėlio – mano tvirtovė?

Dvasinis darbas, Platinimas

Turime ne tiesiog ugdyti geras žmogaus manieras, o iš tikrųjų pakeisti jo prigimtį. Priešingu atveju pasikartos istorija su katinais, kurie vilkėjo frakais ir buvo išmokyti tarnauti kaip padavėjai. Kaip pasakoja chasidų alegorija, katinai išmėtė visus savo padėklus ir nudūmė gaudyti pelių, vos tik jas pamatė.
Kitaip tariant, mes auklėsime žmogų, jis puikiai elgsis, bet kai tik jam nušvis koks nors malonumas, jis numes visą tavo auklėjimą ir pabėgs. Mums reikia pakeisti prigimtį! Todėl turime būti realistai ir suprasti, ar turime jėgų tai atlikti, ar ne? Jeigu ne, tai netrukdyk žmonių, tegul mėgaujasi gyvenimu, kiek tai įmanoma, – bare su draugais ar stadione.
Esminės sąlygos: ar eini su Šviesa taisyti pasaulio, ar tiesiog kvaršini žmonėms galvas? Tačiau norint turėti Šviesą, grąžinančią į šaltinį, mums reikia susitelkti į dvasinį indą, kuris vadinamas laidavimu.  Būtent  tuo turime pasirūpinti pirmiausiai, kitu atveju nėra prasmės net pradėti.
Jeigu išeiname į publiką apsiginklavę Šviesos jėga, tai reiškia, kad leidžiame Kūrėjui kovoti už mus. Juk ką mes patys galime padaryti? Mes jau iš savo patirties įsitikinome , kad Kūrėjas sudaužo visus  žmonių bandymus savo jėgomis sukurti visuotinės gėrovės visuomenę, nepalikdamas iš to akmens ant akmens. Mes dar pamatysime per kelerius artimiausius metus, kaip visiškai žlugs amerikiečių ekonomika, sukeldama didžiulį rezonansą visame pasaulyje.
Atėjo laikas, kai turi pradėti veikti Šviesa! Be Šviesos viskas subyrės. Kažkada egzistavo didžiulis egoizmas, tarpusavyje sujungiantis atskiras smilteles, ir galėjome sukurti visą šį pasaulį panašiai kaip vaikai, pajūry statantys smėlio pilis. Bet šiandien šio ryšio jau nebėra, egoizmas dingo, jis daugiau nebepalaiko smiltelių kartu. Jame nebeliko degalų, pripildymo, kuris jį pamaitintų.
Ką galima padaryti su žmogumi, kuris nieko nenori ir yra pasiruošęs iki gyvenimo pabaigos gyventi išlaikomas mamos, nesiruošia vesti, dirbti, o svajoja jau nuo dvidešimties metų gauti nedidelę pensiją, kad kaip nors galėtų egzistuoti. Šiandien egoizmas nedirba, juk nemato  iš to jokios naudos. Iš ko mes galime ką nors pastatyti? Matome, kad viskas griūva, krizė apima visas šalis visose pasaulio dalyse. Tokia stipri valstybė kaip Sirija staiga per akimirką patyrė tokią griūtį, kad prireiks 30-50 metų, norint atkurti ją iki buvusio lygio, jei tai išvis įmanoma.
Klestinčios šalys virsta dykumomis, nes dabar turi ateiti Šviesa ir atgaivinti indus. O tai priklauso nuo tavęs! Ir todėl tau teks išeiti į pasaulį ir atnešti jam metodiką. Jei tu neatneši jam metodikos, kuri privalo ateiti per tave, tai visi tave apkaltins, kad tu esi visų pasaulinių problemų priežastis ir ateis iš tavęs pareikalauti. Būsena labai rimta. Negalima gyventi šiandiena, viskas gali apsiversti per akimirką.

Iš 2013 m. spalio 1 d. pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 38

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl dvasiniame kelyje nėra įspėjamųjų ženklų

„Išėjimas į žmones” – pirmas žingsnis Kūrėjo link

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>