Pateikti Antradienis, 12 lapkričio, 2013 dienos įrašai.


Naujos eros šeima

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

Klausimas: Kas yra šeima integralaus auklėjimo ir švietimo metodikos požiūriu?
Atsakymas: Šeima vadinama dviejų žmonių, turinčių vieną bendrą tikslą, esantį virš jų abiejų, sandrauga. Sutuoktiniai kuria šią būseną tarpusavyje, norėdami pakilti į ją, ir iš tikro susivienija joje į vieną integralią visumą.
Ši bendra visuma, pagrįsta abipusiu įsijungimu vienas į kitą, ir yra šeima. Paprastos sandraugos, dviejų žmonių ryšio buitiniame lygmenyje negalima vadinti šeima, jeigu jie nesusivienija, neištirpsta vienas kitame, netampa viena bendra visuma, sukurdami tam tikrą vidurkį: trečiąją sudėtinę dalį (šeimą).
Pavyzdžiui, fiziologiniame lygmenyje šeima – tai tėvas, mama ir vaikas. Vaikas – tai iš jų atsiradęs tam tikras vidurkis. Todėl šeima – abu sutuoktiniai ir tas trečias, kurį jie kuria kartu.
Klausimas: O jeigu šioje šeimoje nėra trečiojo, vaiko, jie vis tiek šeima?
Atsakymas: Nekalbama apie materialų vaiką. Jeigu sutuoktiniai nesukūrė savo bendros vienybės, tai šeimos nėra.
Trečioji  sudėtinė dalis – tai ir yra jų sąjunga, jų dvasinis vaikas, dėl kurio jie gyvena. Jis juos palaiko, sušildo, pakelia į kitą lygmenį. Jie ima jausti, kad padedami šios trečiosios sudėtinės dalies jie įgyja visai kitokį gyvenimą.
Todėl naujos visuomenės šeima gyvens ne dėl to, kad aptarnautų save ir savo vaikus materialiame lygmenyje, ir ne dėl to, kad tenkintų savo fiziologinius poreikius, o tam, kad suteiktų vienas kitam dvasinę pilnatvę.
Be teisingų santykių šeimoje mes negalėsime pereiti į kitą žmonijos lygmenį.
Klausimas: Prieš ką reikia save anuliuoti šeimoje?
Atsakymas: Tai yra ne anuliavimas, o supratimas, kad vienybė turi būti aukščiau mūsų asmeninių iš prigimties turimų egoistinių savybių ir polinkių, kurie sukurti būtent tam, kad pakiltume virš jų. Todėl sutuoktiniai yra partneriai, padedantys vienas kitam šiame procese.

Iš 2013 m. rugsėjo 21 d. TV programos „Kiaurai laiko“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenės ląstelė, kurioje viskas sutelkta

Šeima – dvasinio kilimo priemonė

Komentarų nėra

Nacionalinių valstybių pabaiga

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Pasaulis nepastebėjo, kaip virto teritorija be aiškiai apibrėžtų valstybių ir sienų: tikroji ekonominė valdžia yra ypatingų ekonominių zonų valdytojų rankose.
Oficialios sienos tarp šalių vis dar egzistuoja, bet pasaulinė bendrija jau veikia taip, tarsi jų jau nebūtų. Nacionalinės valstybės tampa tik viena iš daugelio kitų valdymo formų.
Augimas vyksta ten, kur vyriausybė, verslas, vietiniai žmonės ir užsieniečiai dirba glaudžiai  sąveikaudami. Tai savotiškos valstybės be sienų – „ypatingos ekonominės zonos“. Jose valstybinių sprendimų priėmimo centras yra perkeliamas į stambiuosius miestus, kurie įneša didelį indėlį į ekonomiką, o valdžia priklauso nuo jų augimo.
Jei oficialiame žemėlapyje galima pamatyti apie 200 šalių, tai neoficialių vyriausybių skaičius siekia tūkstantį. Taigi silpnoms valstybėms reikia liautis žavėjusis savo nacionaliniu identitetu. Būtina konsoliduoti finansines pastangas ir stimuliuoti viso regiono ekonomikos augimą – tai panaikins atsitiktinai iškilusias politines sienas. Kitu atveju turtingos šalys pasinaudos senovės principu „skaldyk ir valdyk“.
Arabų pasaulis nenurims, kol nevirs autonominių nacionalinių oazių grupe.
Komentaras. Tai trumpalaikis valstybių ir sienų likvidavimo etapas, o toliau vyks vis didesnis susivienijimas ir susilyginimas, prie kurio prieisime kančių ar suvokimo keliu.

Komentarų nėra