Pateikti Ketvirtadienis, 14 lapkričio, 2013 dienos įrašai.


Šeimos krizė

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Nuomonė (M. Sandomirskis, psichoterapeutas). Skyrybų pagrindas – šeimos, kaip socialinio vakarietiško gyvenimo būdo instituto, krizė ir jaunimo infantilumas. Dabar madingos trumpalaikės santuokos, kai iš anksto žinoma, kad sutuoktiniai kartu pragyvens 2-3 metus ir išsiskirs. O paskui sukurs tokią pačią serijinę santuoką. Daugėja alternatyvių santuokos formų, įskaitant ir neoficialias santuokas. Moteris, gyvenanti tokioje santuokoje, mano, kad yra ištekėjusi, o daugelis vyrų mano esą laisvi. Daugėja tos pačios lyties santuokų. Dar viena krizės apraiška – vienišumo epidemija, bet kokią santuokos formą neigiančių vienišių, gyvenančių tik dėl savęs ir nepasiruošusių gyventi dėl kažko kito, daugėjimas. Juk šiandieninėje visuomenėje žmogui lengviau gyventi vienam…
Kai žmonės gyvenime elgiasi kaip vaikai, jie nenori prisiimti tėvystės naštos. Tai infantilumo rezultatas. Sutuoktinių tarpusavio psichologinis palaikymas nepakenčiamas, nes kuo ilgiau jie gyvena dėl savęs, tuo mažiau sugeba prisiimti atsakomybę už ką nors kitą. Galvodami tik apie save, žmonės tampa reiklesni aplinkiniams, kaip kaprizingi vaikai. Galiausiai jie praranda gebėjimą sugyventi vieni su kitais, spręsti konfliktus, nusileisti gyvenimo partneriui, nepastebėti jo trūkumų, nemoka su savo partneriu sugyventi po vienu stogu.
Vakaruose šeima dėl išgyvenimo nereikalinga. Kuo aukštesnis pragyvenimo lygis, tuo nestabilesnė šeima. Vartojimo visuomenei šeima nereikalinga, ji nenaudinga dėl visuomenės ekonomikos – be šeimos gyvenantys žmonės mažiau taupo ir išleidžia daugiau pinigų, jų elgesys vartojimo sferoje tampa „vaikiškas“. Svarbiausia gyvenime – malonumai. Gyvenimo tikslas – malonumų vartojimas. Infantilus žmogus lengvai pasiduoda poveikiui, juo lengva manipuliuoti, jis labai mėgsta reklamą, pasiduoda politinėms manipuliacijomis, užuot paklusęs šeimos autoritetui ir vyresniųjų šeimos narių žmogaus sprendimams daromai įtakai.
Vaikui žiūrint į tėvus, susiformuoja suaugusio žmogaus elgesio šeimoje modelis. Jei vaikas šito neturi, jis išauga infantilesnis, įgyja nepilnavertiškumo kompleksą, neįsivaizduoja, kaip turi būti sutvarkyta pilna šeima.
Šeima – ne tik visuomenės ląstelė, bet ir pagrindinė dvasinės sveikatos palaikymo struktūra, nes atitinka mūsų smegenų darbą. Ji užprogramuota mūsų genuose, instinktuose, kurie suformuojami žmogaus smegenyse dar iki gimimo.
Prigimtinės smegenų darbo programos ir šiuolaikinio gyvenimo būdo neatitikimas pagimdo prieštaravimus tarp žmogaus biologijos ir socialinio gyvenimo. Nuo šių prieštaravimų ir kenčia žmogus. Atsiranda chroniški kūno negalavimai, stresiniai sutrikimai, padidėja agresija. Šiandien depresija tampa pagrindine žmonijos liga – tai oficialiai pripažįsta PSO. Pradedant nuo mokyklos suolo reikalingas šeiminio gyvenimo mokymo kursas, apskritai visuomenei reikalinga psichologinė pagalba šeiminio gyvenimo srityje.
Komentaras. Prie to mus privedė egoizmo vystymasis ir tik jį ištaisius įmanomas visuomenės, žmonijos išsitaisymas. Kuo greičiau psichoterapeutai tai suvoks ir taps mūsų partneriais, tuo greičiau pamatysime išgijimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Šeima – dvasinio kilimo priemonė

Apie šeimos žlugimą

Komentarų nėra