Pateikti Šeštadienis, 23 lapkričio, 2013 dienos įrašai.


Tiesiai į bukumą

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

Nuomonė (Jaunimo kultūros institutas, Viena). Jaunimas juda tiesiai į absoliutų bukumą, jaunimas turi menkas galimybes išsigelbėti.
Mokymo programos sudaromos remiantis tik ekonominių interesų logika, tuo, kas bus naudinga darbo rinkoje. Muzikos, literatūros, dailės dėstymo valandų mažėja.
Kultūrinio švietimo atsisakymas suduos smūgį demokratinės visuomenės pagrindams, ateinančiai kartai truks gabumų politiniams sprendimams priimti. Dauguma šiandieninio jaunimo – tai pragmatikai. Protestai iš esmės turi materialias priežastis.
Švietimo susiejimas su ekonominiais interesais priešingas 1968-ųjų metų studentų neramumų kartos idealams – ji mąstė bendresnėmis kategorijomis: apie trečiąją pasaulį, aukštojo mokslo reformą, socialinius dėsnius, dalyvavimą priimant sprendimus.
Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje įvyko lūžis egoistiškos visuomenės naudai. Jos esmė tokia: „Mes norime pasiekti didžiausią materialinį apdovanojimą.“ Kalbama apie sėkmę, įvaizdį, vartojimą. Svarbu ne tai, kaip aš jaučiuosi, o kokį mane mato kiti, kokius daiktus, pabrėžiančius mano socialinį statusą, aš turiu. Vaikai anksti išmoksta, kaip geriau „parduoti“ save.
Būtina, kad humanistinės vertybės vėl vaidintų svarbų vaidmenį švietimo sistemoje.
Komentaras. Būtina ne tik sustiprinti mokymo programą kultūros pamokomis, bet ir visiškai pakeisti jos pagrindą – padaryti ją ne šiaip sau humanistine, o altruistine, t. y. integralia, kuri mokytų formuoti integralią visuomenę ir joje gyventi.
Vienpusiais metodais, nepaisydami naujos kartos norų, socialinės, asmeninės, visuomeninės, finansinės ir kitų krizių nepanaikinsime! Būtina įžvelgti bendrą jų priežastį ir veikti prigimtiniais, natūraliais, o ne išgalvotais, dirbtiniais metodais. Taip atsiskleidė integraliojo ugdymo ir švietimo metodika.

Komentarų nėra