Klausimas: Daugelis vyrų ir moterų mano, kad jie nėra kuo nors ypatingi ir todėl jiems nesiseka susirasti partnerio. „Kodėl kažkas turėtų norėti užmegzti santykius būtent su manimi, kai aplinkui daugybė alternatyvų?“. Moterys tai jaučia ypač stipriai. Kaip gi „išsikapstyti“ iš šios „duobės“? Kaip išsilaisvinti ir nebebūti užsidariusiems savyje, matant kitų sėkmę?
Atsakymas: Pavyzdžiu galėtų būti Izraelio tauta, kuri didesnę savo istorijos dalį laikė save viena didele šeima. Joje visada buvo piršlių ir piršlienių, taip pat kitų žmonių, kurie rūpinosi visuomenės gerove ir, be viso kito, dar tuo, kad nė viena mergina neliktų vieniša. Galima sakyti taip: jeigu kažkuris šlubavo dešine koja, jam parinkdavo partnerį, šlubuojantį kariąja, kad nė vienas nesijaustų pažeidžiamas. Nuo senų senovės, iš kartos į kartą „visas pasaulis“ kiekvienai nuotakai ieškojo jaunikio ir prireikus merginos vykdavo kad ir už devynerių jūrų marių.
Šis pirmaeilis socialinis rūpestis, ši atsakomybė yra žydų tautos kraujyje ir ji vienodai reiškėsi visose žydų išblaškymo vietose, nesvarbu, Jemene, Rusijoje ar Europoje. Nuo pat pradžių žydų bendruomenė buvo sukurta būtent kaip vieninga šeima. Bet išaugęs egoizmas nutraukė buvusius ryšius, ir šiandien bendruomenė pavirto „ištremtųjų sambūriu“.
Taigi mes inicijuojame integralųjį auklėjimą tam, kad atkurtume pažeistą prioritetų tvarką. Abipusis rūpinimasis visuomenės gerove, be jokios abejonės, turi apimti ir sėkmingų šeiminių porų sukūrimą atitinkamos socialinės atmosferos sąlygomis. Tai „suminkštins“ žmones ir pažadins juos ieškoti tinkamų partnerių pagal naujas vertybes. Jeigu visuomenė iš tikrųjų persismelks šia dvasia, problemos neliks.

Iš 2013 m. birželio 9 d. 195-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Melodija dviem balsams

Pirmoji meilė: ne vien jausmų proveržis

Meilės atgimimas