Tikslas – meilė artimui

Dvasinis darbas, Kabala ir religija, Klausimai ir atsakymai, Platinimas

Klausimas: Kas yra svarbiausia, ką mums būtina papasakoti žmonėms?
Atsakymas: Žmonėms mes turime perteikti faktą: Nepakeitę žmogaus prigimties iš neapykantos kitiems į meilę, mes veikiame prieš gamtos vystymąsi integralios formos link ir tuo sukeliame vis didesnes asmenines ir bendras problemas.
Reikia visais ryšių kanalais papasakoti apie tai, kad įgyti „meilės artimui“ savybę – tai ir yra kabalos mokslo užduotis, tai ir yra teisingo dvasinio darbo (avodat Ašem) rezultatas.
Tuo kabalos mokslas ir skiriasi nuo religijos: kabala sutinka su sąlyga, kad „Pamilk artimą kaip pats save – tai svarbiausia Toros taisyklė“, o religija mano, kad pagrindinis dalykas – tai vykdyti fizinius priesakus. Todėl netaiso žmogaus prigimties, kuri būtent tam ir yra skirta.
Kabala mano, kad jei nesiekiama tikslo „Pamilti artimą kaip save“, vadinasi, Toros iš viso nėra laikomasi, nes tai bendra Toros taisyklė – būtent šis tikslas veda žmogų prie davimo savybės, prie „lišma“ – dėl Kūrėjo.
Jeigu žmogus nesiekia tikslo pakilti virš savo egoizmo, tai jo veiksmai tik didina jo egoizmą. Tokiu atveju, užuot priartėjęs prie davimo ir meilės savybės, tai yra atskleidęs Kūrėją, žmogus tolsta nuo Kūrėjo ir pavirsta „ever rav“ – „irei Ašem ovdei Paro“, kurių visi veiksmai yra dėl savo egoizmo, dėl atlygio šiame arba kitame pasaulyje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Padėkite duoti prieš savo norą

Rinkis, su kuo sutapti

1 komentaras

Vienas atsiliepimas

  1. kabbak  •  sausis 1, 2014 @12:50

    M. L.: “Kabala mano, kad jei nesiekiama tikslo „Pamilti artimą kaip save“, vadinasi, Toros iš viso nėra laikomasi, nes tai bendra Toros taisyklė – būtent šis tikslas veda žmogų prie davimo savybės, prie „lišma“ – dėl Kūrėjo.”
    - Ne visai toks kabalos tikslas. Tai labiau priemonė tikslui siekti, bet ne pats tikslas. Kabalos tikslas(?), kad įsivyrautų visuomeniniuose santykiuose aiškumas ir harmonija, kas galėtų atpalaiduoti atskirus individus nuo rutinos tuose reikaluose, ką įmanoma užtikrinti visuomeniniu lygiu. Kaip priemonė tokiai siekiamybei realizuoti, būtų kūrimas grupių, kurių užduotis perimti tam tikras atskirų individų funkcijas užtikrinančias natūralių gyvybinių individų poreikių tenkinimą. Niekada negali atsitikti taip, kad visus individo gyvybinius poreikius būtų įmanoma patenkinti vien tik visuomeniniu būdu. Todėl būtų iliuzija galvoti, kad nuo rūpinimosi savimi būtina persiorientuoti prie rūpinimosi vien tik kitais. Tiesiog, reikalinga suvokti, kad yra prasmė nuolatos plėsti visuomeninį sektorių, jog individas būtų kuo labiau atpalaiduojamas nuo būtinybės visame kame pasirūpinti pats. Mylėti artimą kaip save patį, reiškia asmeninių ir visuomeninių funkcijų balansą, ir jokiu būdu ne atsisakymą savęs. Nesupratimas to būtų visiškas Toros nesilaikymas.

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.