Pateikti Ketvirtadienis, 2 sausio, 2014 dienos įrašai.


Degalų suvartojimas

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas. Kaip judėti pirmyn optimaliai vartojant degalus? Kaip sumažinti sąnaudas iki minimumo?
Atsakymas. Kitaip tariant, kaip sutrumpinti laiką? Kaip pasiekti didžiausio efekto dedant pastangas reikiamoje vietoje ir reikiama forma?
Labai teisingas požiūris. Tiesa, kyla klausimas, ar šis požiūris neatsiranda dėl tingumo. Nors, kita vertus, ir tai gerai – juk, vienaip ar kitaip, mūsų kelias prasideda nuo egoistinio noro.
Dvasiniame pasaulyje dėdami pastangas ir įgydami žinių mes kaip tik ir mokomės, kaip gerinti savo pastangas tam, kad dėtume jų tiksliai tiek, kiek reikia, nė gramo daugiau, ir taip pat tam, kad stengtumėmės ten, kur reikia, ir nenukryptume nė milimetro.
Būtent tai ir aiškina mums kabalistai. Jie sako, kad dirbti reikia tik grupės centre, visiems esant kaip vienam žmogui su viena širdimi, palaikant tarpusavio laidavimą. Jeigu to pasieksite – Kūrėjas atsiskleis.
O vos jums to pasiekus, esamoji pakopa išnyks ir vietoj jos vėl iškils Sinajaus kalnas –neapykantos tarp jūsų kalnas. Ir vėl jūs turėsite vienytis apie tą kalną, vėl kiekvieno jūsų taškas širdyje jungsis su kitų taškais širdyje ir kils virš kalno, virš neapykantos – vienybės ir abipusio davimo link. Jūsų pastangoms esant sėkmingoms, jūs pakilsite į „antrąjį aukštą“, ir taip toliau.
Tokiu būdu tau tiksliai nurodoma pastangų vieta ir koncentracija – nurodoma darbe, mokymosi, draugų susirinkimų metu, kada ir kur tik nori. Apie šią vienybę tu turi nuolat galvoti.
Kaip? Padedant aplinkai. Kitaip negalėsi apie tai galvoti. Čia reikia bendro rūpesčio: tu pasinėręs į jį, jame gyveni, ir jis veikia taip, kad imi drebėti nuo išgyvenimų.
Įsivaizduok kokį nors ryškų gyvenimo atsitikimą: problemas su policija, šaukimą į teismą, fizinio susidorojimo arba viešo pasmerkimo grėsmę… Nelaimingas žmogus, kuriam nieko panašaus nebuvo atsitikę. Taigi lygiai taip pat tu turi jaudintis siekdamas grupės centro. Tuomet sutaupysi laiko ir pastangų.
O jeigu tu dėl to neišgyveni, tai jaudinkis dėl to, kad neišgyveni. Tai vadinama „malda prieš maldą“.
Juk širdies viltys aiškiai jaučiamos aukštesnėje pakopoje. Tu kol kas nežinai, bet tavo širdis jau ten. Ir širdžiai vos sutapus, susijungus su šia pakopa, kaip kad elektros lizdas susijungia su jungikliu, aukštesnė pakopa pradės tau ryškėti.
Tad reikia rūpestingai stebėti, kas slypi tavo širdyje. Ir jeigu širdis „trūkčioja“ – reikia gailėtis. Tik ne dirbtinai, ne pasyviai. Priešingai, reikia atsiduoti aplinkos poveikiui, kad gailėtumeisi iš tikrųjų. Juk tik aplinka geba pakeisti tavo kriterijus, tavo vertybes.

Iš 2013 m. gruodžio 6 d. pamokos „Kabalos mokslas ir jo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytis dirbti nepriklausomai nuo rezultato

Dienotvarkė – tai gelbėjimosi ratas

Komentarų nėra