Pateikti sausio, 2014 mėn. įrašai.


Visata – žmogaus veidrodis

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

Viskas, ką matome šiame pasaulyje, nepriklauso dvasinio pasaulio lygmeniui. Tejaučiame tik iškreiptą didžiulės dvasinio pasaulio tikrovės dalelę. Kol kas tiek tegalime pajausti savo sugadintuose induose, kad galėtume palaikyti juose gyvybę, pamaitinti save šioje pseudobūtyje, vadinamoje gyvenimo prakaitu.
Mūsų pasaulis, jo įstatymai, gamta, mokslas – visa tai yra vaizduotės išdava, tai juntama tik mūsų įsivaizduojamuose egoistinio noro induose,  žemiausioje pakopoje. Viskas, ką galime pasiekti, pasitelkę mokslą, net jeigu jis vystytųsi dar  tūkstantį metų, liks egoizmo viduje.
Šis pasaulis egzistuoja tik mūsų vaizduotėje. Virš jo atskleisime aukštesniosios tikrovės – altruistinio noro – kitaip sakant, kabalos mokslo dėsnius, kurie priklauso išsitaisymo pasauliui.
Tada materialusis pasaulis išnyks. Juk jis egzistuoja ne šiaip egoistiniame nore, o žmoguje. Šis pasaulis ir viskas, kas jame yra ar bus: dinozaurai ir liūtai, žvaigždės ir planetos egzistuoja žmogaus viduje. Mes stebime ne Visatą, o savo materialaus noro gelmes.
Jį taisydami viską nutekinsime iš egoizmo į altruizmą, ir materialusis pasaulis išnyks. Todėl neverta dėl jo stengtis. Visa tai – tik pagrindas būsimiems etapams.

Iš 2013 m. sausio 4 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Komentarų nėra

Nuo ko prasideda Žmogus

Dvasinis darbas, Grupė, Valios laisvė

Klausimas. Kaip pamatyti aplink save savybes, sfiras, o ne žmones?
Atsakymas. O kam tau matyti žmones mūsų, žemiškąja, šio žodžio prasme? Kam tau veidai? Negi kūnas kažką reiškia? Jis nieko nepasako apie žmogų.
Tiesą sakant, greitai nustosime kreipti dėmesį ir į charakterio savybes. Juk žmogus gauna jas gimdamas arba perima iš aplinkos. Tai nėra jis pats.
Jį paleido į šį pasaulį tėvai, jis buvo mokomas vienose ar kitose įstaigose, kurių jis pats nepasirinko, ir visą gyvenimą žmogų supo kokia nors aplinka. Galiausiai šiandien matome jame būtybę, sukurtą pagal tam tikrą šabloną. Toks jis yra „padarytas“ ir toks nugyvens gyvenimą nuo pradžios iki pabaigos.
Tai nėra tikrasis jis, čia nėra ko jam priskirti. Jame nėra nė trupučio ko nors pirminio, savito – nei jo kūno savybėse, nei charakterio bruožuose. Viskas – pasekmė to, ką jis vienaip ar kitaip gavo iš kitų…
Žmogus manyje prasideda nuo to, ką gaunu iš aukščiau. Jeigu tampu grupės nariu ir joje veikdamas stengiuosi, tai ir tas pastangas paskatino atitinkamas mokymas. Tai irgi tik auklėjimas. O jeigu pradedu gauti „apšvietimą“ iš aukščiau, dėl kurio manyje gimsta naujos savybės, priešingos ankstesnėms, tai jau yra naujos būtybės užuomazga, ir ta nauja būtybė neturi jokio ryšio su mano kūnu ar charakteriu. Todėl siela ir vadinama „Dieviškąja dalimi iš aukščiau“.
Štai ir išeina, kad išorinis pavidalas ir žmogaus elgesys visiškai nieko nesako. Svarbus tik žmogaus įnašas į grupę, jo pastangos – į jas žmogus galbūt gaus atsaką iš aukščiau ir įgis tai, kas vadinama „Žmogumi“ (Adam).
O iki tol jis ne Žmogus, jis neturi nieko iš tikrojo jo „aš“. Jeigu per gyvenimą jis neištaisė nė vieno savo noro padedamas Šviesos, grąžinančios prie Šaltinio, tai tarsi ir negyveno. Juk jo dvasinė sąskaita tuščia, jis drauge su visais dalyvauja tik istoriniame evoliucijos procese. Čia nieko neišmatuosi, neįvertinsi, nepasversi dvasinėmis „svarstyklėmis“…
Yra tik viena išlyga: žmogus netuščiai nugyveno gyvenimą netgi neištaisęs savęs, jeigu padėjo išsitaisyti kitiems, jeigu priartino juos prie tiesos. Bet kuriuo atveju verta taip veikti kiek galima daugiau. „Gyvenimo užduotis, – „Paskutiniojoje kartoje“ rašo Baal Sulamas, – yra ta, kad nusipelnytum susilieti su Kūrėju, skrupulingai laikydamasis sąlygos veikti tik Jo naudai, arba padėtum daugeliui kitų susilieti su Juo.“

Iš 2013 m. lapkričio 26 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslas ir jo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašau padaryti mane žmogumi

Mūsų keturių aukštų namas

Komentarų nėra

Žmona – bendražygė

Dvasinis darbas, Grupė, Moters dvasingumas

Kongresas Maskvoje. Ketvirtoji pamoka
Klausimas:
Ar turi moterys įkvėpti vyrus?
Atsakymas: Moterys gali įkvėpti vyrus kaip niekas kitas. Įsivaizduokite, kad jūsų žmona nuolatos jumis žavisi: „Koks tu protingas, gražus, ypatingas! Aš žvelgiu į kitus vyrus ir matau, kiek tu geresnis ir stipresnis už juos!“
Jei jaustumėte tokį žmonos dėmesį, bėgtumėte namo, sėdėtumėte šalia jos kaip vaikas ir klausytumėte visko, ką ji besakytų. Tokia vyrų prigimtis.
Moterys gali vyrus sukioti kaip panorėjusios. Jei moteris išmintinga, jei ji siekia tikslo ir supranta, dėl ko tai daro, būsiu jai dėkingas, kad dirba, naudodamasi mano prigimtimi. Aš nesmarkausiu ir nesididžiuosiu, kad esu mačo.
Priešingai, būsiu jai ypač atviras: „Egoizmas yra mano prigimtis – niekinga ir šlykšti! Padėk man iš jo išeiti! Imkime ir kartu pasipriešinkime, pakeiskime ją. O paskui tą patį padarykime ir su tavimi.“
Būtent taip turime elgtis su savimi. Tapkime sau psichologais ir pažvelkime į save iš šalies. Tik taip galėsime išeiti iš šios būsenos. Juk lygiai tą patį bandome atlikti grupėje, pozicionuodami save tai aukščiau jos, tai žemiau, kad ji paveiktų mus.
Taip pat reikia elgtis ir šeimoje, nuolatos pakylant ir nusileidžiant vienas kito atžvilgiu. Dėl ko? Kad pasiektume aukštesnįjį tikslą! Todėl man nesvarbu, kokie mano santykiai bus šeimoje, jei tik jie bus teisingai nukreipti į tikslą.
Žmona – jūsų pirmasis pagalbininkas. Ji pažįsta jus kaip niekas kitas, todėl jos teisingas požiūris į jus gali padėti jums greitai pakeisti savo prigimtį.
Turime pradėti specialius mokymus šeimoms, kaip vystyti teisingus tarpusavio santykius ir kaip pakeisti egoistinę prigimtį. Jūs pamatysite, kad po to galėsite teigiamai veikti savo vaikus. Jie bus geraširdžiai, geri, paklusnūs ir išmintingi. Turime pasinaudoti šiomis galimybėmis. Svarbiausia būti brandesniems. Tikslo svarba pateisina viską.
Iš pirminių šaltinių žinoma, kad kabalistai praeityje, priešingai, buvo patenkinti tuo, kad turi piktas ir vaidingas žmonas. Bet mūsų žmonos ne piktos ir ne vaidingos, jos eina su mumis dvasiniu keliu, padeda mums, pataria, kaip dirbti su savo egoizmu ir naudotis juo geriems tikslams.
Turime suprasti, kad mes susiję tik su šiuo bendru tikslu ir viską darome vardan jo – jis mums diktuoja mūsų santykius. Kitaip tariant, aš jokiu būdu nenoriu žaisti su tavo egoizmu, nenoriu naudotis juo, kad įgelčiau tau, – ne! Mes labai išmintingai, subtiliai, taktiškai elgiamės tarpusavyje tiek, kiek teisingai galime išnaudoti ir save, ir savo partnerį.
Šito reikia mokytis. Jūs neįsivaizduojate, kokia tai puiki priemonė mūsų išsitaisymui! Su tuo galima apversti Žemę! Atvirai kalbant, išskyrus žmoną bendražygę jums, gali būti, nieko daugiau ir nereikia. Grupė reikalinga tik tam, kad jus teisingai sujungtų.
Juo labiau, mūsų pereinamajame laikotarpyje yra nemažai šeimų, kur sutuoktiniai juda skirtingomis kryptimis. Tokiu atveju žmogui reikalinga grupė. Tarp kitko, moterų grupė vyrų grupei irgi yra labai stipri paspirtis. Turėkite tai omenyje. Mokykitės teisingų tarpusavio santykių metodų, ir pamatysite, kaip smarkiai tai jums padės.

Iš 2013 m. gruodžio 13 d. ketvirtosios kongreso pamokos Maskvoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Patikimiausias dalykas pasaulyje

Be moterų pagalbos nepasiseks

Komentarų nėra

Vakarai praranda tikėjimą ateitimi

Krizė, globalizacija

Tyrimai: (Pew Research Center 39-iose ES šalyse): 62% amerikiečių įsitikinę, kad jų vaikai gyvens blogiau. Ta  pati nuomonė ima įsivyrauti ir ES.
O 82% kinų, 59% indų, ir 65% Nigerijos gyventojų tiki klestinčia ateitimi – bet robotų antplūdis jau kelia grėsmę ir šių šalių dirbantiesiems.
Komentaras: Nejaugi reikia laukti, kada aklavietė bus tiesiog prieš akis ir jau nebeturėsime jokios galimybės išvengti mirtino susidūrimo su ja? Žmogaus egoizmas neleidžia jam pamatyti realios ateities.
Pasakyta, kad mirties angelas ištiesia žmogui peilį, ant kurio ašmenų yra lašas nuodų, ir žmogus nevalingai išsižioja ir ryja nuodus, nes nepajėgia atsisakyti juose esančio egoistinio malonumo. Ir nėra kitos galimybės išvengti mirties, kaip tik paklusti numatančiųjų ateitį išminčiai.

Komentarų nėra

Apie kovos menus

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Daugelis Jūsų mokinių sportuoja, turi sporto titulų ir apdovanojimų. Ir Jūs pats, kaip girdėjau, domėjotės sportu. Kokia Jūsų nuomonė apie sportą ir kokios jo šaknys dvasiniame pasaulyje ir ypač, kovinių sporto šakų?
Atsakymas: Sportas, apskritai, naudingas su saiku. Pasakysiu, ką manau apie kovos menus. Tikrasis karys, įvaldydamas šiuos menus, nugali prigimtinę baimę, kurią turi kiekvienas žmogus, nes kiekvienas iš mūsų yra egoistas. Būtent įvaldęs kovos be ginklo meną, žmogus jaučia, kad jau gali nieko nebijoti ir todėl yra pasiruošęs atskleisti save, savo širdį, būti su kitais geranoriškas, atjaučiantis. Juk jam nėra ko bijoti, jis save, savo egoizmą, apgynė gebėjimu kovoti, todėl jam nebereikalingas ir kardas. Tokia būsena vadinama „dosni jėga“.
Todėl visi kovos menai, jei jie pritaikomi tinkamai, yra kilnūs. Jei jūsų prigimtis nebūtų egoistinė ir nereikėtų nuraminti egoizmo, nebūtų ir kovos menų poreikio. Kadangi egoizmas yra mūsų vienintelė prigimtis, be kurios daugiau nieko neturime, tai sukurdami ekraną mūsų egoizmui, nuramindami jį kovos menais, galime būti atviri kitiems – todėl, kad ir kaip keista, teisingas, kilnus kovos menų įvaldymas veda į gėrį ir vienybę.

Klausimas: Daugelis Jūsų mokinių sportuoja, turi sporto titulų ir apdovanojimų. Ir Jūs pats, kaip girdėjau, domėjotės sportu. Kokia Jūsų nuomonė apie sportą ir kokios jo šaknys dvasiniame pasaulyje ir ypač, kovinių sporto šakų?

Atsakymas: Sportas, apskritai, naudingas su saiku. Pasakysiu, ką manau apie kovos menus. Tikrasis karys, įvaldydamas šiuos menus, nugali prigimtinę baimę, kurią turi kiekvienas žmogus, nes kiekvienas iš mūsų yra egoistas. Būtent įvaldęs kovos be ginklo meną, žmogus jaučia, kad jau gali nieko nebijoti ir todėl yra pasiruošęs atskleisti save, savo širdį, būti su kitais geranoriškas, atjaučiantis. Juk jam nėra ko bijoti, jis save, savo egoizmą, apgynė gebėjimu kovoti, todėl jam nebereikalingas ir kardas. Tokia būsena vadinama „dosni jėga“.

Todėl visi kovos menai, jei jie pritaikomi tinkamai, yra kilnūs. Jei jūsų prigimtis nebūtų egoistinė ir nereikėtų nuraminti egoizmo, nebūtų ir kovos menų poreikio. Kadangi egoizmas yra mūsų vienintelė prigimtis, be kurios daugiau nieko neturime, tai sukurdami ekraną mūsų egoizmui, nuramindami jį kovos menais, galime būti atviri kitiems – todėl, kad ir kaip keista, teisingas, kilnus kovos menų įvaldymas veda į gėrį ir vienybę.

Komentarų nėra

Ieškoti vietos gyvenime

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Kongresas Bulgarijoje. Trečioji pamoka
Klausimas: Ką manote, jei žmogus, būdamas kabalistinėje grupėje, užsiima kitomis ideologijomis?
Atsakymas: Jis supainios ir save, ir grupę. Aš manau, kad jei užsiimti rimtai, tai kažkuo vienu.
Pavyzdžiui, iš pradžių aš studijavau biokibernetiką, be to, turėjau patį rimčiausią ketinimą būti geriausiu biokibernetiku pasaulyje. Paskui supratau, kad ši profesija manęs netenkina ir pradėjau ieškoti kažko kito. Radau kabalą – ir viskas! Jei jau mokytis kabalos, tai iš paties didžiausio kabalisto. Mokiausi pas daugelį mokytojų, kol radau Rabašą. Tada visiškai atsitraukiau nuo ankstesniojo gyvenimo, persikėliau pas jį, su juo buvau 12 metų iki jo mirties.
Manau, kad kitaip negalima. Neįmanoma nieko pasiekti, jei šokinėsite nuo vieno mokymosi prie kito, nuo įsitikinimų prie tikėjimo. Nė nenoriu svarstyti, blogi jie ar geri, kvaili ar protingi – tai nesvarbu. Tiesiog, jei gyvenate pagal dvi metodikas – tai jau nėra gerai.
Kaip jūs suprasite, kas geriau, o kas blogiau? Nuodugniai neišmanote nei kabalos, nei kitos metodikos. Ką jums duos, jei jas kartu studijuosite? – Mišrainę.
Patariu palikti kabalą ir studijuoti tik vieną metodiką. Tapsite bent vienos srities specialistu.

Iš 2013 m. trečiosios pamokos Bulgarijos kongrese

Komentarų nėra

Išsaugoma automatiškai

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Jeigu žmogus išėjo iš grupės, ar išliko jo sukauptas „bagažas“, ar sugrįžus neteks pradėti visko iš naujo?
Atsakymas: Iš naujo pradėti nereikės. Jis jau turi karčios patirties, kuri kaip tik padės greitai ir su naujomis jėgomis prisišlieti prie draugų.
Vis dėlto geriau apsieiti be to. Yra pamatinė taisyklė: „Kad ir kas atsitiktų – nepalik grupės“. Su draugais visada veržiamės tik pirmyn. Juk išsiskyrimas su jais – tai atotrūkis, atsijungimas nuo Kūrėjo, ko negalima jokiais būdais leisti. Tai prieštarauja dvasiniam procesui, kurio metu neužsilieku savo būsenose, o tik veržiuosi pirmyn.
Tegu Kūrėjas „kiša man koją“ nors ir kiekviename žingsnyje – tai Jo reikalas. Dėkoju už blogą taip pat kaip už gerą ir jokiu būdu nesu nusiteikęs nukrypti nuo kurso.

Iš 2013 gruodžio 10 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslas ir jo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp dviejų valdų

Degalų suvartojimas

Rinkis: 3 – 5 ar 35 metai

Komentarų nėra

Beprotiškas požiūris į maistą

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

JT ataskaita: 1,3 mlrd. tonų maisto per metus išmetama, 28 % ariamos žemės žmonija naudoja auginti maisto produktams, kurie niekada nebus suvalgyti. Ekonominė žala netinkamai naudojant šias žemes sudaro 565 mlrd. erų. 54 % produktų dingsta sandėliuose, 46 % jų prarandami perdirbimo, tiekimo ir vartojimo metu.
Maisto produktų pasaulyje pagaminama daugiau negu reikia pamaitinti visus žemės gyventojus. Kai kurių šaltinių duomenimis, žmonija išmeta pusę pasaulyje pagaminamų produktų. Kiekvienas Vokietijos, pačios taupiausios šalies pasaulyje, gyventojas kasmet išmeta į sąvartyną 82 kilogramus vartoti tinkamų produktų.
Komentaras: Visa tai reiškia tik viena: kol nepasikeisime, kol nepakeisime savo egoistinės prigimties, mes badausime ir vienas kitą naikinsime. Būtina nuspręsti, kur yra blogio šaknys ir ieškoti išeities – prieisime prie būtinybės realizuoti integraliojo auklėjimo metodiką.
Šių laikų ryšio ir technikos priemonės leidžia platinti integralųjį auklėjimą visoje planetoje. Juk kalbama apie žmonijos gelbėjimą. Priešingu atveju, kaip rašo Baal Sulamas, kils naikinantis karas, po kurio likusių saujelė žmonių pasieks vienybę ir lygias teises, taip tapdami gamtos dalimi ir pakildami į aukštesnę vystymosi pakopą.

Komentarų nėra

Nelaimėliai

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

Klausimas: Daugelis tų, kuriems nesiseka rasti savo antrosios pusės, kaltina savo likimą. Kai kuriems puikiai sekasi kitose srityse, tačiau šitoje tarsi atsiremia į nematomą kliūtį. Galbūt jie iš tiesų nelaimėliai?
Atsakymas: Tiesa, kad kiekvieno gyvenimo kelias savitas, matome nemažai panašių pavyzdžių, taip pat ir iš istorijos. Žmonėms nesiseka rasti partnerių dėl neaiškių priežasčių, dėl tam tikrų neapčiuopiamų kliūčių. Vieni randa, kiti – ne, o mes, nesuprasdami priežasčių, vadiname tai „nelaime“.
Klausimas: Ką gi žmogui daryti, jei jis taip jaučiasi? Juk tai atveda į bejėgystės aklavietę, verčia iš anksto užsisklęsti, teisinantis prasta lemtimi.
Atsakymas: Manau, kad žmogus, gavęs integralųjį ugdymą, ras partnerį. Man atrodo, kad ši problema išsprendžiama. Pirmiausia viskas priklauso nuo vertybių, nuo žmogaus susikurtų įvaizdžių, atspindinčių tai, su kuo jis sutinka ir su kuo ne. Nemanau, kad šios kliūtys liks, suformavus teisingą – integralų – požiūrį.
Be to, būtinas socialinis rūpestis ir palaikymas – tokia visuomeninė atmosfera, kurioje nesusituokę žmonės nepaliekami už borto. Visų pirma kiekvienas turės gauti teisingą išsilavinimą, taip pat teisingą aplinką, kuri padės susiformuoti sveikus šeiminius santykius ir sėkmingas santuokas.
Galų gale laimingo šeimyninio gyvenimo raktas yra nauja, tikra, teisinga vertybių skalė, kurią žmogus įgyja kartu su integraliuoju ugdymu.

Iš 2013 m. birželio 9 d. 195-tojo pokalbio apie naująjį gyvenimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepalikti nė vieno nuskriausto

Melodija dviem balsams

Šeimos santykių adapteris

Komentarų nėra

Tarp dviejų valdų

Dvasinis darbas, Grupė

Būna, kad žmogus fiziškai pasilieka grupėje, lanko pamokas, dalyvauja įvairiuose renginiuose, o iš tikrųjų jis jau pasitraukė iš kelio ir jo širdis – kažkur kitur.
Klausimas. Kaip nuo šito apsisaugoti?
Atsakymas. Tik palenkiant galvą. Kiekviename plieskia egoizmas ir todėl mano pirmasis veiksmas – tai pasilenkti prieš mokytoją, mokymąsi, grupę. Visų pirma, aš anaiptol nesu pats protingiausias iš draugų – atvirkščiai, aš noriu, kad jie nulemtų mano gyvenimo kelią. Juk nulemdamas jį pats aš tiksliai vykdysiu egoizmo paliepimus. It tuomet aš jau nebebūsiu grupėje. Išlipęs iš grupės „traukinio“ iškart atsiduriu savimeilės valdžioje.
Apskritai, viso labo esama dviejų „valdų“:
•    grupė, kurioje mokytojas, draugai, pirminiai šaltiniai ir Kūrėjas sudaro vieną visumą;
•    aš ir supantis pasaulis.
Klausimas. Aš galiu išoriškai „palenkti galvą“. Bet kaip lenktis viduje? Ką daryti su savo mintimis ir jausmais? Ar žmogus gali pajungti juos grupei?
Atsakymas. Yra dvi „svarstyklių lėkštės“: iš vienos pusės – grupė, pritraukianti supančią Šviesą (or makif – OM), o iš kitos pusės – egoizmas ir išorinis pasaulis. Kas man svarbiau?

Suprantama, aš negaliu užtikrinti savo rytojaus, tačiau panaudodamas visas turimas galimybes galiu nusverti svarstykles į dešinę. Kitaip nieko nebus.
Klausimas. Jeigu matau, kad mano grupė ne visai atitinka Bnei Baruch dvasią, kaip galiu pasilenkti prieš draugus?
Atsakymas. Stenkis „lenkti galvą“ prieš juos visame kame, išskyrus tas sritis, kuriose privalai jiems duoti.
Tėvai lenkiasi prieš vaikus ne todėl, kad ima klausytis jų nuomonės. Jų lenkimasis – tai irgi rūpinimasis. Mama tarnauja mažam vaikui tenkindama jo reikmes, o ne jo norus. Jis gali rėkti: „Duok man!“, bet ji neduos, ir tai bus ištikima tarnystė.

Iš 2013 m. gruodžio 10 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslas ir jo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas ne kliūtis, o vystymosi priemonė

Traukinys važiuoja į kūrinio tikslą su visais sustojimais

Vienijimasis it sugniaužtas kumštis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »