Pateikti Trečiadienis, 12 vasario, 2014 dienos įrašai.


Mirties šauksmas

Krizė, globalizacija, Kūnas ir siela, Sveikata

Pranešimas: Žmogaus organizmas turi didžiulį potencialą: jis gali kelias dienas gyventi be oro, gali gyventi esant labai žemai oro temperatūrai. Tai dėl ko tada žmonės miršta: dėl „mirties šauksmo“  –  įsakymo, kurį duoda gamta, ir žmogus pats eina nusižudyti, kaip ir dauguma gyvūnų.
Pasaulyje padažnėjo atvejų, kai žmonės savanoriškai pasitraukia iš gyvenimo. Tradiciškai kaltinami stresai, nestabili politinė ir ekonominė padėtis. Tačiau tikroji priežastis – tai, kad kiekvienoje gyvoje būtybėje slypi „susinaikinimo programa“.
Pastaruoju metu ir gyvūnijos pasaulyje vis dažniau matomi nusižudymo atvejai, nors banginių ar delfinų, besižudančių ištisomis kaimenėmis, nejaudina nei politinės, nei ekonominės problemos.
Pagrindinė teorijos apie užprogramuotą mirtį idėja – kad tai tarnauja gyvenimo planetoje subalansavimui.
Susinaikinimo programa gali pradėti veikti dėl klimato kaitos, ekologijos, maisto trūkumo, socialinių ir kitų stresų. Bet problema  ne patys stresai, o jautrumo jiems ribos. Mūsų bėda ta, kad pastaruoju metu vis silpnesni „smūgiai“ gali priversti įsijungti susinaikinimo programą. Šiuolaikinio žmogaus jautrumo riba žymiai nusileido.
„Mirties šauksmas“ veda ne tik į demonstratyvią savižudybę. Žmonės pasitraukia iš gyvenimo tyliai: greitėja senėjimo procesas, sparčiai nyksta imuninė sistema, taigi lemtinga tampa netgi sloga.
Nepaisant to, kad žmogaus kūnas turi išties fantastiškus patvarumo resursus. Yra atvejų, kada žmogus išgyvena pašautas į širdį, išbuvęs po vandeniu be oro ištisą valandą, užpiltas žemėmis visą savaitę ir pan. Svarbiausia  kritiniu atveju – nepasiduoti „mirties šauksmui“. Kaipgi paprastiems žmonėms iš to išsivaduoti?
Opiatai, endorfinai ir kiti vidiniai narkotikai, kurie išsiskiria mūsų organizme esant fiziniam krūviui, sumažina „susinaikinimo mechanizmo“ jautrumą. Todėl dauguma žmonių išėję į pensiją greitai „sudega“. Gali būti, kad šis procesas toli gražu ne atsitiktinis. Žmonija jau seniai kelia grėsmę ją supančiai gamtai. Įmanoma, kad biosfera tokiu būdu bando riboti Homo sapiens ekspansiją.
Komentaras: Mes esame tarp dviejų – gyvenimo ir mirties sistemų. Jeigu mokėtume jomis teisingai naudotis, būtume nemirtingi. Kabala moko, kaip pasiekti tokią būseną, ir tvirtina, kad tai mūsų ateitis. Problema ta, kad mums kol kas duota tik mirties sistema, o gyvenimo sistema įjungta tik ribotam laikotarpiui, kad gyvenimą panaudotume gyvenimo sistemos sukūrimui ir taptume nemirtingi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mirties nėra

Mėgaujantis žaidimu su mirtimi

Komentarų nėra