Pateikti vasario, 2014 mėn. įrašai.


Pateisinimas kaip mokslinio požiūrio principas

Dvasinis darbas, Kabala ir kiti mokslai

Klausimas: Kaip reikalavimas pateisinti viską, kas vyksta, gali derėti su moksliniu požiūriu, būdingu kabalai.
Atsakymas: Tai nuoroda, kaip teisingai žiūrėti į realybę. Tokiu būdu mus moko. Tarkim, mokslininkas susipainiojo savo tyrinėjimuose ir bando keisti turimus instrumentus: arba chemines medžiagas, jeigu tai cheminiai bandymai, arba mikroskopus, arba teleskopus. O čia jam sako, kad  prisikasti iki pirminės reiškinių priežasties galima laikantis savybių sutapimo dėsnio.
Tik tokiu būdu galima pradėti dirbti su dviem jėgomis, esančiomis gamtoje: gavimo ir davimo jėgomis, universaliais minusu ir pliusu. Šios dvi jėgos sudaro visos kūrinijos pagrindą. O atskleisti jas galima tik subalansuojant, kas pasiekiama palaipsniui, vis aukštesniuose  lygmenyse pasiekiant jų pusiausvyros.
Atrasime, kad šios dvi jėgos susiduria ir susipriešina mūsų viduje. Viskas, ką mes dabar jaučiame, visas mūsų egzistavimas ir didelis pasaulis yra padarinys to, kad šios dvi jėgos susitinka viena su kita ir negali pasiekti pusiausvyros. Bet šis disbalansas reiškiasi tokiu mastu, kurį mes galime įžvelgti. Jeigu dabar subalansuosime šias dvi jėgas, tai pavirsime viduriniąja linija, kuri tiesiasi tarp jų ir apima jas abi. Tada pamatysime tikrą vaizdą.
Teisingai sujungdami jas tarpusavyje, kad atitiktų viena kitą, įsijungdami tarp jų kaip adapteris,  sukuriame savo egzistavimo tašką, kuriame mums atsiveria realybė – tame taške, tame lygmenyje, ant to laiptelio, viduriniojoje linijoje. Taip atskleidžiame tikrąjį realybės vaizdą. Tai ir vadinama kabalos mokslu: balansavimas viduriniojoje linijoje kiekviename mūsų egzistavimo taške.
Toks mokslininkas vadinamas kabalistu, kuris tyrinėja ne su išoriniais prietaisais ir tonomis įvairios aparatūros, o su savo vidiniais instrumentais, norais. Savo vidiniuose induose jis pasiekia jėgų pusiausvyros ir tampa jų šeimininku, jas tikrina ir tiria, su jomis dirba.
Pasirodo, kad jam nereikia fizikos, chemijos ir visų kitų išorinių mokslų, kadangi jis iš esmės keičia savo prigimtį. Jam nereikalingi šie paviršiniai metodai, kad galėtų valdyti savo gyvenimą ir kontroliuoti  kokius nors gamtos reiškinius. Tos būsenos, kurios jis yra, atžvilgiu tai taip grubiai materialu ir nereikalinga.
Pateisinti bet kokią būseną – reiškia pasiekti kūrinio šaknį jam esant bet kokios būsenos, ant kiekvienos pakopos. Kada dvi jėgos pasiekia pusiausvyrą, matau, kaip davimo jėga įsivelka į gavimo jėgą pagal savybių tapatumo dėsnį. Matau, kas vyksta gavimo jėgoje, kūrinyje, dėl to, kad jis tapo panašus ir susiliejo su aukščiausiąja davimo jėga, Kūrėju. Ir tada aš pateisinu kūrinį, kuris pakilo iki Kūrėjo pakopos, t. y. tobulo gerumo būsenos.
Kol dar nepasiekiau tokio išsitaisymo lygmens, kada pajausiu ir atskleisiu visą Kūrėjo gėrį, mano būsenos vadinasi darbinėmis. Jas taip pat turiu pateisinti, pasistengti tai padaryti. Juk verkdamas iš skausmo negaliu sakyti, kad Kūrėjas geras ir neša gėrį. Tik „pagal Jo veiksmus Jį pažinsim“. Kalbama tik apie pažinimą atskleidžiant savo būsenas. Aš nežinau, kas yra „geras ir kuriantis gėrį“, jeigu to nepajutau. Esant kiekvienos būsenos šis gerumas yra skirtingas.

Iš 2013 m. gruodžio 19 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis mikroskopas

Kabala – šiuolaikinis mokymas

Komentarų nėra

„Auksinio milijardo“ nerimas

Krizė, globalizacija, Platinimas

Klausimas: Sakykime, visa žmonija pradės degraduoti, išskyrus auksinį milijardą, kuris materialiai gyvens labai gerai. Kodėl auksinis milijardas vis tiek nebus laimingas?
Atsakymas: Todėl, kad vystosi ir jo norai, suvokimas, tuštumos pojūtis. Juk mes esame bendroje integralioje sistemoje! Jie negali daryti visko, ko užsigeidžia! Jie nepasirenka savo būsenų. Mes visi veikiame vienas kitą: jie mus, o mes juos.
Šiandien kiekvienas žmogus daro poveikį pasauliui, o visi šeši milijardai veikia auksinį milijardą. Tai, ką galvoja vieni, galvos ir kiti. Jie niekur nedings! Ir jei ne jie patys, tai jų vaikai taps tokie, kaip ir visi kiti, juo labiau, kad egoistinis stimulas pamažu blėsta. Išgyvenimo instinktas nyksta.
Tai ir yra visos sistemos darbas, gamtos programa, jos tikrasis dėsnis: atvesti visą sistemą į pusiausvyrą tik jau psichologiškai suvokiant – žmogaus lygmenyje.

Iš 2012 m. spalio 24 d. TV programos „Integralusis pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Jėga, gaivinanti šitą pasaulį

Neleisti žmonijai degraduoti

Komentarų nėra

Ateikite ir įsitikinsite!

Auklėjimas, vaikai, Platinimas

Klausimas: Šiuolaikinis žmogus gyvena labai sudėtingoje situacijoje, kai seni elgesio modeliai jau neveikia, todėl jis intuityviai ieško kažko naujo. Šiuo aspektu jį gali sudominti integraliojo elgesio modelis. Bet, žinoma, jam reikalinga suvokti praktinę šio modelio reikšmę.
Atsakymas: Suteikite jam praktinę egoistinę reikšmę.
Nereikia gėdytis ir slėpti žodžio „egoistinis“. Kaip mūsų modelis leidžia žmogui laimėti? – Juo naudojantis pasiekiama altruistinė egoizmo pusiausvyra.
Norėdamas įgyti altruistinę savybę, žmogus turi paaukoti kažką iš egoizmo. Bet tai net ne auka, nes jis ateina į žmonių ratą, neįsipareigodamas, niekur nepasirašydamas, tiesiog pasiruošęs paklausyti ir pabendrauti su kitais. Be to, rate susirenka visiškai nepažįstami žmonės ir susitikimas nėra susijęs nei su gėrimais ir užkandžiais, nei su flirtavimu ir asistavimu.
Vis dėlto, reikėtų burti daugiau ar mažiau panašius žmones, nes mes kalbame apie vienybę, integralumą, o integruotis labiau linkę vienas į kitą panašūs žmonės, jiems lengviau susivienyti.
Pradėdami su žmonėmis dirbti, mes nekeliame jiems absoliučiai jokių išankstinių sąlygų, o priešingai, sakome, kad jų egoizmas nuo to tik išloš.
Klausimas: O kaip mes jiems tai parodysime?
Atsakymas: Niekaip. Ateikite ir įsitikinsite: jūs pasijusite gerai, pajusite šilumą, didesnį pasitikėjimą, saugumą, palengvėjimą gyvenime, išmoksite įveikti sunkumus. Jums psichologiškai taps lengviau ištverti viską, kas bebūtų šiame pasaulyje.
Visų pirma, mes suteiksime jums psichologiškai naują pagrindą, su kuriuo įveiksite daugelį problemų, nes tapsite apsaugoti. Žinoma, apsaugotas žmogus jaučiasi sveikesnis, linksmesnis, padidėja jo produktyvumas, pagerėja santykiai darbe, šeimoje ir t. t.
Kitaip tariant, mes neparduodame žmogui katės maiše, o sakome, kad jis pajus būtent tai, ir gal net po pirmojo praktinio užsiėmimo.

Iš 2012 m. spalio 24 d. TV programos „Integralusis pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui ruošiame metodiką

Integralus auklėjimas – žaibiškas procesas

Komentarų nėra

Mirties šauksmas

Krizė, globalizacija, Kūnas ir siela, Sveikata

Pranešimas: Žmogaus organizmas turi didžiulį potencialą: jis gali kelias dienas gyventi be oro, gali gyventi esant labai žemai oro temperatūrai. Tai dėl ko tada žmonės miršta: dėl „mirties šauksmo“  –  įsakymo, kurį duoda gamta, ir žmogus pats eina nusižudyti, kaip ir dauguma gyvūnų.
Pasaulyje padažnėjo atvejų, kai žmonės savanoriškai pasitraukia iš gyvenimo. Tradiciškai kaltinami stresai, nestabili politinė ir ekonominė padėtis. Tačiau tikroji priežastis – tai, kad kiekvienoje gyvoje būtybėje slypi „susinaikinimo programa“.
Pastaruoju metu ir gyvūnijos pasaulyje vis dažniau matomi nusižudymo atvejai, nors banginių ar delfinų, besižudančių ištisomis kaimenėmis, nejaudina nei politinės, nei ekonominės problemos.
Pagrindinė teorijos apie užprogramuotą mirtį idėja – kad tai tarnauja gyvenimo planetoje subalansavimui.
Susinaikinimo programa gali pradėti veikti dėl klimato kaitos, ekologijos, maisto trūkumo, socialinių ir kitų stresų. Bet problema  ne patys stresai, o jautrumo jiems ribos. Mūsų bėda ta, kad pastaruoju metu vis silpnesni „smūgiai“ gali priversti įsijungti susinaikinimo programą. Šiuolaikinio žmogaus jautrumo riba žymiai nusileido.
„Mirties šauksmas“ veda ne tik į demonstratyvią savižudybę. Žmonės pasitraukia iš gyvenimo tyliai: greitėja senėjimo procesas, sparčiai nyksta imuninė sistema, taigi lemtinga tampa netgi sloga.
Nepaisant to, kad žmogaus kūnas turi išties fantastiškus patvarumo resursus. Yra atvejų, kada žmogus išgyvena pašautas į širdį, išbuvęs po vandeniu be oro ištisą valandą, užpiltas žemėmis visą savaitę ir pan. Svarbiausia  kritiniu atveju – nepasiduoti „mirties šauksmui“. Kaipgi paprastiems žmonėms iš to išsivaduoti?
Opiatai, endorfinai ir kiti vidiniai narkotikai, kurie išsiskiria mūsų organizme esant fiziniam krūviui, sumažina „susinaikinimo mechanizmo“ jautrumą. Todėl dauguma žmonių išėję į pensiją greitai „sudega“. Gali būti, kad šis procesas toli gražu ne atsitiktinis. Žmonija jau seniai kelia grėsmę ją supančiai gamtai. Įmanoma, kad biosfera tokiu būdu bando riboti Homo sapiens ekspansiją.
Komentaras: Mes esame tarp dviejų – gyvenimo ir mirties sistemų. Jeigu mokėtume jomis teisingai naudotis, būtume nemirtingi. Kabala moko, kaip pasiekti tokią būseną, ir tvirtina, kad tai mūsų ateitis. Problema ta, kad mums kol kas duota tik mirties sistema, o gyvenimo sistema įjungta tik ribotam laikotarpiui, kad gyvenimą panaudotume gyvenimo sistemos sukūrimui ir taptume nemirtingi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mirties nėra

Mėgaujantis žaidimu su mirtimi

Komentarų nėra

Kas privers mokslą sutikti su kabala?

Kabala ir kiti mokslai, Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas privers mokslą sutikti su kabala?
Atsakymas: Prieštaravimai, kurie be kabalistinių postulatų niekaip negali būti išspręsti. Mokslas pradės daryti prielaidas, numanyti, kad turėtų būti jėgų sistema, priešinga mūsų prigimčiai, turėtų egzistuoti antipasaulis, turintis davimo prigimtį, vietoj mūsų egoistinio pasaulio.
Juk mokslo išskirtinumas – manymas, kad gamtoje viską valdo bendra įstatymų sistema, t. y. vieninga jėga, ir šių įstatymų visumoje nėra jokių prieštaravimų, t. y. tai integralinė sistema. Jeigu mūsų žinojime kyla prieštaravimų – tai dėl žinių trūkumo.
Gamtoje nėra prieštaravimų, t. y. egzistuoja absoliuti vienybė. Tikėjimas gamtos vienybe visada mokslą stūmė pirmyn, todėl visi atsiradę prieštaravimai išsispręsdavo. Mokslas vystosi remdamasis protingu, logišku pagrindu, ir jis turi atsiremti į anapusinio pasaulio sieną. Na, o toliau jį vystys kabala.

Komentarų nėra

Gyventi su vilkais…

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Klausimas: Tarkime, kad kokia nors verslininkų bendrija, palaikydama vienas kitą, priėjo prie išvados, kad būtina integrali tarpusavio sąveika ir nutarė pakeisti kryptį. Kokius strateginius pokyčius jie galėtų įgyvendinti, jeigu tą suvoktų?
Atsakymas: Problema ta, kad verslininkai veikia egoistinėje visuomenėje tarsi piktybiniame auglyje ir yra jo dalis. Todėl sunku įsivaizduoti, kad jie imtų kažkokiu būdu reformuoti tą verslo bendruomenę, kuriai priklauso. Tai įmanoma tik tada, jei verslininkų būtų daug ir jie pradėtų palaipsniui suvokti, kad būtinos permainos juose ir jų tarpusavio santykiuose.
Tokią reformą būtų galima įgyvendinti kokioje nors vienoje šalyje, t. y. tam tikroje uždaroje sistemoje, bet tik tokiu atveju, jei ta šalis sugebėtų sąmoningai pasiekti integralią formą, sukurdama teisingus ryšius tarp visų visuomenės sluoksnių: aukštesniosios, viduriniosios ir žemiausios klasių. O atskiram smulkiam verslininkui imti aiškinti, kaip perorganizuoti jo verslą pagal šiandienos pasaulio keitimosi tendencijas, – vargu ar įmanoma.
Juk jis įkalintas sistemoje, kurioje visi ryja vienas kitą. Joje viešpatauja konkurencija, korupcija, griežta tarpusavio priklausomybė, todėl nedidelį jo verslą perkelti ant naujų bėgių, kad gamintų tik tai, kas būtina, ir savo produkciją pardavinėtų už kainą, kurios užtektų tik pragyvenimui, – tai tas pats kaip gerai mažai žuvelei atsidurti tarp ryklių, kurie ją akimirksniu praris. Jis neišgyventų tokioje priešiškoje aplinkoje.

Iš 2013 m. rugsėjo 16 d. TV programos „Kiaurai laiko“

Komentarų nėra

Augimo ekonomikos galas

Ekonomika ir pinigai, Integralus auklėjimas

Klausimas: Ar jūs turite ekonomistų, kurie galėtų sukurti nuosaikaus vartojimo ekonomiką?
Atsakymas: Ne, tuo neužsiimame. Juk atsiradusi integralioji bendruomenė pati susikurs sau aplinką.
Vietoj įprastų bankų atsiras bankai, kurie užsiims tik paslaugomis gyventojams ir neims daugiau nei jiems būtina, kad galėtų veikti. Tas pats pasakytina apie visas visuomenines sistemas – jos veiks tik tam, kad aptarnautų žmones, o ne pelnytųsi iš jų.
Ekonomika pamažu susitrauks iki normalios, racionalios apimties ir nustos būti augimo ekonomika, siekiančia užauginti procentus kiekvieną ketvirtį. Kodėl? Kad terštų atmosferą, išpumpuotų iš žemės energijos išteklius, kauptų banknotus ir tiesiog juos saugotų banke? Žinoma, šiuolaikinė krizė privalo sureguliuoti tokią padėtį.
Augimo ekonomika savaime nunyks. Tam nereikia jokių revoliucijų, nes viskas bus įgyvendinta per integralųjį žmonių auklėjimą! Žmonės skirtinguose miestuose ir šalyse palaipsniui masiškai pereis prie kitokio bendravimo būdo.
Susimąstykite, kas yra ekonomika, finansai, prekių mainai, – argi tai nėra žmonių tarpusavio bendravimas, turintis daiktinį pavidalą?
Komentaras: Žinoma, galima pereiti ir prie natūralių mainų.
Atsakymas: Nereikia jokių mainų – visuomenė susikurs sau naujas tarpusavio paslaugų struktūras.

Iš 2012 m. spalio 24 d. TV programos „Integralusis pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruizmo pagalbininkas

Naujasis žmonijos vystymosi etapas

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Komentarų nėra

Kas padės akliesiems?

Dvasinis darbas, Kūrėjas

Baal Sulamas, „Įvadas į knygą „Zohar“, 5 p. Mes turime žiūrėti į veiksmo pabaigą – ir tada galėsime suprasti viską. Apie tai pasakyta: „Nerodyk kvailiui nepabaigto darbo“.
Mes nepažįstame savęs, nepažįstame viso kūrinio ir to proceso, kurį jis turi pereiti, o ypač nežinome, nesuprantame ir negalime įsivaizduoti tikslo.
Argi galima tokioje situacijoje daryti kažkokias išvadas, priimti kokius nors sprendimus, reikšti kažkokias nuomones apie tai, kas mes, kur esame ir kieno valdomi veikiame? Iš to, kas vyksta, nieko nesuprantame.
Todėl požiūris turi būti kitoks. Visų pirma, man nesvarbu, ką žinau ir ko nežinau, ką suprantu ir ko nesuprantu visoje Visatoje. Vienaip ar kitaip, esu nugrimzdęs į nesupratimą ir nežinojimą. Tačiau, jeigu noriu teisingai samprotauti ir eiti teisingu keliu, turiu tiksliai žinoti, ką man reikia daryti. „Iš Tavo veiksmų pžinsime Tave“ – taip suformuluotas šis principas.
Mes elgsimės kaip maži vaikai, tarsi išsisklaidantys daugybėje veiksmų, ir iš to mokysimės. Svarbiausia man – ką turiu daryti dabar, kad augčiau. Štai ką turiu žinoti, aiškiai suvokdamas, kad kol mano protas neišaugs, aš negalėsiu žvilgsniu aprėpti visos kūrinijos.
Štai todėl dabar ir nesuprantu jos. Kol mano pajutimas neišsiplės, negalėsiu į save priimti šios tikrovės, viduje susiformuoti jos modelio taip, kad ji taptų man aiški. Visų pirma, privalau atlikti tam tikrus veiksmus ir įgyti patirties.
Žinome, kaip būna: įsidarbinu naujame darbe, dar nieko jame nesuprasdamas, bet pradedu bandyti: truputį ten, truputį čia, dar ir dar – kol sugaudau dalykų ryšį, jų suderinamumą. Palaipsniui imu juos jausti, ir visas jų kompleksas tampa mano dalimi, kokiuose kūrinijos lygmenyse tai bevyktų. Jos dalys išryškėja manyje, aš jas jaučiu, suprantu, įsivaizduoju jų veikimo principus. Vienu žodžiu, viduje esu sudarytas iš tų pačių dalykų, kuriuos stebiu išorėje. Taip žmogus programuoja save pagal tą kūrinijos pavidalą, kurį tiria.
Vadinasi, „negalima kvailiui rodyti nepabaigto darbo“, nes jis iš to padarys neteisingas išvadas ir pakenks sau. Štai dėl ko knyga „Zohar“ tiek laiko buvo paslėpta nuo pasaulio. Štai kodėl kabalistai slėpėsi. Viskas dėl to, kad neišmuštų žmogaus iš kelio, nepakištų jam kojos kaip kliūties, kurios jis nemato, nes yra aklas. Iš pradžių aklajam reikia duoti instrumentus: lazdą, vedlį šunį arba dabartines technologijas, kurios gali perteikti jam net vizualinius pojūčius. Taip ir mums suteikia specialias priemones judėti pirmyn.
Todėl negalime skųstis, kad trūksta atskleisties. Vienintelė įmanoma pretenzija – dėl ištaisymo trūkumo, ir ji turi būti skirta pačiam žmogui. Nes jeigu jau Kūrėjas atvedė jį į grupę, padėjo jo ranką ant gero likimo ir pasakė: „Pasiimk tai“ – toliau viskas priklauso nuo jo. Pasiims – tai pasiims, o ne – tai ne.

Iš 2013 m. gruodžio 29. Pamokos pagal „Įvadą į knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gali keikti, tik nepamiršk Manęs

Degalų suvartojimas

Gamtos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo tarpusavio laidavimo

Komentarų nėra

Pasaulinis fašizmas arba išsitaisymas

Krizė, globalizacija

Nuomonė: Prievartos scenų skaičius JAV filmuose per šešiasdešimt metų išaugo 4 kartus, ypatingai „vaikams iki 13 metų“ filmų kategorijoje. Fašizmas buvo tapęs iššūkiu dorovinei žmonijos pažangai, jis dažnai vaizduotas kaip iracionalus kultūros sutrikimas, tautų sąmonės aptemimas, dirbtinė santvarka.
Tačiau problemos, pagimdžiusios fašizmą, neišspręstos, ir nuo 1970-ųjų kyla nauja fašizmo banga. Pirmiausia ji plinta per simbolių sferą, per kinematografiją, skleidžiant svastikas ir kitą fašistinę simboliką, formuojant prievartos kultą, paverčiant jį įprastiniu reiškiniu.
Ankstesnieji, 1960-ųjų, pacifistiniai idealai atmesti. Vietoje jų brukamas kario nugalėtojo idealas. Supermenas mažai kuo skiriasi nuo Trečiojo Reicho propaguojamo baltapūkio nugalėtojo. Dabar šie įvaizdžiai jau skiepijami ankstyvame amžiuje.
Tradicinius liaudies pasakų personažus, aukštinančius gėrio jėgą, pakeičia piktas kompiuterinių žaidimų herojus. Nauja žaidimų kultūra pratina prie minties, kad siekiant tikslo žudyti ne tik leistina, bet ir būtina.
Žiaurumo buvo įvairiose kultūrose, bet prievarta, pagrįsta antropologiniu pranašumu – tai charakteringas fašistinės sąmonės vaisius. Žmogžudystė kompiuteriniame žaidime iš viso nesiejama su žmogaus žudymu.
Galbūt skiepijami herojaus žmogžudžio įvaizdžiai neperžengia virtualiosios erdvės ribų, o žudydamas kompiuteriniame žaidime žmogus iškrauna agresijos užtaisą, todėl jo netenka kęsti aplinkiniams? – Statistika rodo priešingai: 1974 m. pasaulyje 100000 gyventojų tekdavo 3 tyčiniai nužudymai, ir kreivė krito žemyn, o nuo 1980 m. vektorius pakrypo į viršų, ir 1993 m. 100000 gyventojų jau tekdavo 4, o šiandien – 7 tyčinės žmogžudystės.
Politinė hegemonija prasideda nuo kultūrinės. Masinėje kultūroje fašizmo jau pakankamai. Kas bus toliau?
Komentaras: Toliau – eilinis fašizmas, apie kurį kabala įspėjo dar XX a. pradžioje, prieš atsirandant vokiškajam fašizmui. Kabala taip pat tvirtina, kad toliau yra galimi tik du žmonijos vystymosi keliai: kančių kelias, fašistiniai režimai, kuriems esant greitai kils 3 ir 4 termobranduoliniai karai, arba laipsniško sąmoningo visos žmonijos persiauklėjimo kelias (integralusis auklėjimas).

Daugiau šia tema skaitykite:

Fanatizmas, fašizmas arba kabala

Bandymai sušvelninti smūgį…

Daugiakultūriškumo vaisiai

Komentarų nėra

Altruizmo pagalbininkas

Integralus auklėjimas

Klausimas: Kurie iš mūsų egoistinių poreikių integraliajame pasaulyje bus vertinami geriau, o kurie blogiau? Ar juos visus reikės keisti?
Atsakymas: Nereikės. Jeigu egoizmas teisingai sąveikaus su altruizmu, kad jie papildytų vienas kitą, iš jo bus tik nauda.
Pagalvokite, kas vyksta mūsų organizme: daugybė įvairiausių reakcijų, jungčių, atsijungimų, tarpusavio susinaikinimų, gimimų ir kt.
Organizmas, atakuojamas daugybės priešiškų elementų ir mikrobų, arba juos sunaikina, arba ištaiso. Vyksta didelė kova, nuolatinis darbas, analizuojant ir sintezuojant gautus duomenis, sprendžiant, ką su jais daryti.
Kitaip sakant, organizmas negali funkcionuoti be neigiamų ir teigiamų jėgų – jos turi dirbti kartu.
Taigi, kai priešais egoizmą atsiranda altruistinė jėga, pasiekiama pusiausvyra, ir jos iš karto tampa vienodai svarbios.
Kalbame apie sistemą, kuri pati išlaiko pusiausvyrą, homeostazę ir harmoniją.

Iš 2012 m. spalio 24 d. programos „Integralusis pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Viskas mūsų rankose

Naujasis žmonijos vystymosi etapas

Altruizmo genas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »