Pateikti kovas, 2014 mėn. įrašai.


Mokslas patvirtina kabalą

Kabala ir kiti mokslai, Krizė, globalizacija

Nuomonė (S. Kovaliovas, psichologas, psichologijos mokslų daktaras, profesorius, Inovatyviųjų psichotechnologijų instituto direktorius): Mes, žmonės, išgyvensime tik tuo atveju, jei radikaliai pakeisime savo pasaulėžiūrą. Mumyse turi gimti tam tikri jėgos centrai. Mentalinės, protinės jėgos, kuri lems kitokį pasaulio paveikslą.
Optimistišką, džiaugsmingą, neegoistinį, moralų, dvasingą. Kai Harvardo mokslininkai atliko tyrimus, kodėl tokia trumpa žmogaus gyvenimo trukmė, nustebo: mes mirštame ne todėl, kad geriame ir rūkome, – mes mirštame iš ilgesio ir dėl to, kad nematome prasmės gyvenime.
Komentaras: Štai taip, mokslininkų nuomonė pamažu artėja prie kabalos nuomonės. Bet mums nėra kada laukti, kol jie patys praregės, turime per mokslininkus įdiegti integraliojo auklėjimo metodiką.

Komentarų nėra

Šiuolaikinė kastų meilė: kaip santuokos didina nelygybę

Krizė, globalizacija, Vyras ir moteris

Pranešimas: Šiais laikais vis dažniau tuokiamasi ne iš meilės, o iš išskaičiavimo – su sau lygiu pagal išsilavinimo ir pajamų lygį, ir tai didina visuomenės nelygybę. Jeigu sutuoktiniai būtų iš skirtingų socialinių sluoksnių, tai turto pasiskirstymas visuomenėje būtų tolygesnis.
Vis daugiau porų ima draugauti koledžuose ir kitose mokymo įstaigose, kur besimokantieji jau būna praėję griežtą atranką. Vyrai ir moterys vis dažniau ieško panašių į save potencialių vedybų partnerių. Jie nori, kad interesai būtų bendri.
Moterys gyvenimo palydovo vaidmeniui ieško gero maitintojo, bet dabar ir vyrai mano, kad didelės partnerės pajamos yra seksualu. Socialinis ir ekonominis skirtumas tarp gerai išsilavinusių ir mažiau išsilavinusių žmonių iš esmės auga, ir įveikti šios prarajos nepajėgtų net užkietėję romantikai.
Komentaras: Egoizmas, o ne romantika valdo pasaulį. Tik lygus būtinų pajamų padalijimas kiekvienam ir auklėjimas visų kaip priklausančių vienai šeimai nuramins pasaulį. O kol kas mums dar būtina įsitikinti tuo, kad mūsų prigimtis veja mus įvairiausiais būdais besireiškiančių atmetimo ir neapykantos link. Taigi būtina suvokti egoizmą kaip absoliutų blogį, kad po to ieškotume būdų jam ištaisyti.

Komentarų nėra

Gyventi su mintimis apie Kūrėją

Dvasinis darbas, Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Ką reiškia „palaikyti ryšį su Kūrėju“? Ką galvoti?
Atsakymas: Palaikyti ryšį su Kūrėju – vadinasi – visą laiką bandyti jausti Jį visur – tiek savyje, tiek visame, kas tave supa.
Klausimas: Kaip palaikyti ryšį su Kūrėju darbo dienos bėgyje, jeigu dirbu protinį darbą?
Atsakymas: Tai uždavinys. Pabandyk palikti galvoje kertelę, kur nuolat galvotum apie Kūrėją, nors esi užimtas, ir stenkis visą laiką gyventi tokiame fone.

Iš 2014 m. vasario 11 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Baimė atsijungti nuo dvasinio lygmens – tvirto ryšio pagrindas

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Aš pirmą kartą dalyvauju kongrese Izraelyje ir negaliu atsikratyti baimės prarasti kažką svarbaus. Jaučiasi didelis skirtumas tarp to, kai esi savo grupėje ir čia – Bnei Barucho grupėje. Mane nuolat persekioja mintis: ar tai ne egoizmas, ar normali baimė prarasti tą galią, kuri jaučiama kongrese?
Atsakymas: Ta galia niekur nedingsta. Ji egzistuoja dvasiniame pasaulyje. Jeigu esate prie jo prisijungę, tai jūs – jame. Jeigu atsijungiate , tai jį prarandate. Vėliau galite vėl prisijungti. Tai – amžina.
Tai, kad jaučiate baimę, yra labai gerai. Kas vadinama pirmuoju įsakymu? Baimė atsijungti nuo dvasinio lygmens, jį prarasti, negalėti duoti ir t. t. Tai yra svarbiausia. Taigi, turite gerą pagrindą tvirtam ryšiui su mumis palaikyti.

Iš 2014 m. vasario 11 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Orkestras „Išsitaisymo virtuozai“

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kaip gali būti, kad išsitaisymo pabaigoje tarp žmonių liktų kažkokių skirtumų, tačiau mes būtume absoliučiai lygūs?
Atsakymas: Tai tarsi simfoninis orkestras, kuriame kiekvienas atlikėjas yra išskirtinis muzikantas, pasaulinė įžymybė, tačiau vienas groja smuiku, kitas – violončele, trečias – fagotu ir t.t. Visi šie muzikantai skiriasi vienas nuo kito, tačiau yra vienodo lygio.
Tokios lygybės norime pasiekti tarp žmonių. Nors visi skiriasi nuo gimimo, mes norime, kad visi pasiektų tą patį lygį. Jei kiekvienas duoda visai integraliajai sistemai, tai jis absoliučiai lygus su kitais. Nėra didelių ir mažų. Tokie skirtumai egzistuoja tik iki išsitaisymo pabaigos, o po jos visi papildo vienas kitą ir susilygina.

Iš 2014 m. vasario 17 d. pamokos apie „Mokymą apie dešimt sfirų

Komentarų nėra

Kas bus po kapitalizmo?

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė: Kapitalizmą galima apibrėžti kaip ekonominę sistemą, kuri grindžiama privačiomis gamybos priemonėmis, samdomu darbu ir rinka. Kitaip tariant, kapitalizmo išnykimas susijęs su privačios gamybos priemonių nuosavybės, samdomo darbo ir prekių-valiutų rinkų pakeitimu.
Kapitalizmą pakeis valstybinė ekonomika. Pereinant iš kapitalistinės visuomenės nebus vieno dominuojančio tipo nuosavybės, o bus „daugialypė ekonomika“ ir visų nuosavybės formų lygybė. Ši idėja jau yra šiuolaikinio pasaulio tikrovė.
Kad ekonomika nesustotų, bet kuris gamintojas turi gauti kompensaciją už savo išlaidas. Organizuojant ekonomiką rinka vaidina pagrindinį vaidmenį.  Rinkos pagrindą sudaro mainų procesas.
Norint atsisakyti rinkos mainų, būtina išspręsti: a) pasiūlos ir paklausos balanso problemą, nukreipiant gamintojus į vartotojams reikalingus tikslus ir b) gamintojo motyvacijos problemą.
Kapitalizmą įveiksime, įveikdami ekonomiką, kai žmonių elgsenai nedarys įtakos ekonominiai motyvai: ekonomiką įveiksime dėl turto pertekliaus, kai visuotinė gerovė tiesiog leis žmonėms negalvoti apie uždarbį ir mainus arba toks pats efektas bus pasiektas dėl bendro pramonės automatizavimo ir žmogaus išstūmimo iš gamybos proceso.
Komentaras: Įprastinė  masinė gamyba išnyks, žmones pakeis robotai ir programos. Namuose 3D spausdintuvai pakeis fabrikus ir gamyklas. Laipsniškai integraliai auklėjant visuomenę ir nykstant egoistiniam interesui, gimdančiam perteklinius materialius poreikius, šalia robotų technikos pasieksime tai, kad atsiras interesas bendrai dirbti, kuris bus suvokiamas kaip apdovanojimas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Augimo ekonomikos galas

Besaikio vartojimo epochos pabaiga

Robotų revoliucija prasideda

Komentarų nėra

Darbas su žmonėmis suminkština net akmeninę širdį

Dvasinis darbas, Grupė, Platinimas

Klausimas: Ar užuojauta kenčiančiai visuomenei rodo, kad dvasinis indas formuojamas teisingai?
Atsakymas: Kai stengiamės, dirbdami su plačiąja visuomene, tai siekiame laimėjimų egoistiniais tikslais, todėl mums lengva tęsti šį darbą. Mes jau tiek investavome į šiuos žmones, kad jaučiame juos kaip artimus ir esame suinteresuoti jų sėkme. Štai dėl ko platinimas praplečia mūsų norus. Jei virsime tik grupėje, tai galiausiai ji įšals tam tikroje statiškoje būsenoje. Mums bus vis sunkiau bendradarbiauti ir glaudžiau suartėti. Štai kas iš tikrųjų vyksta.
Kai dirbame su kitais žmonėmis, pradedame jaudintis dėl jų pažangos, sėkmės. Vadinasi, judame pirmyn kartu su šiais savo mokiniais, nors kiekvienas savo pakopoje, o kai grįžtame iš savo mokinių, tai žvelgiame į grupės draugus kitaip nei anksčiau.
Bet iš karto, tiesiogiai susijungti su sau lygiais tame pačiame lygyje, kad taptume vienu žmogumi su viena širdimi – labai sunku. Tik po to, kai pasirūpiname žmonėmis, kurie yra žemiau, suminkštėjame, gauname davimo pojūtį savo nore mėgautis, o iš jo jau pereiname į tokius pačius norus duoti grupės draugų atžvilgiu.

Iš 2014 m. vasario 25 d. paruošiamosios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

„Išėjimas į žmones“  – pirmas žingsnis Kūrėjo link

Visas kūrinio dalis sujungti į vieną sistemą

Ar reikalinga kabala masėms?

Komentarų nėra

Kaip galima pažinti patį save

Dvasinis darbas

Suvokti tai, kas vyksta, galima tik iš aukštesnės pakopos ir tik žemiau, bet ne iš dabartinės būsenos. Jei esu tam tikros būsenos, tai negaliu jos suvokti, juk kiekvieną akimirką ją organizuoja aukštesnysis. Tik suvokdamas šį aukštesnįjį galėsiu pažinti  dabartinį save. Todėl žmogus niekada nesuvokia savęs ir savo būsenos.
Aš esu kažkurioje pakopoje ir aukščiau manęs yra aukštesnysis, kuris sukūrė mane: visą mano vidinę būseną ir išorines sąlygas, juk iš esmės tai vienas indas. Jis mane sukūrė, o aš – jo rezultatas, kūrinys. Ir todėl nesuprantu savęs, nesuvokiu nei savęs, nei mane supančios tikrovės.
Dėl to šios tikrovės atžvilgiu niekada negaliu priimti jokių teisingų sprendimų. Man apskritai draudžiama priimti sprendimus susijusius su savimi, juk būtinai suklysiu. Aš neturiu tų savybių, kurios mane pagimdė, nes tai – aukštesniojo savybės.
Todėl, kai žmogui atrodo, kad jis priima sprendimus šiame pasaulyje, – tai neįtikėtina klaida dėl supratimo stokos. Šioje situacijoje jis panašus į kūdikį, kuris įsivaizduoja, kad jis pats kažką daro, ir neįtaria, kad tėvai įdėmiai jį stebi ir saugo nuo neteisingų veiksmų.
Vadinasi, aš niekada negaliu žinoti savo būsenos ir pakopos dabartiniame lygmenyje, kuriame  esu šią akimirką, lyginant su tomis pakopomis, kurioms aš esu Kūrėjas, o jie – mano kūriniai. Todėl, jei noriu suvokti, kas aš toks, – man reikia suvokti Kūrėją! Tik iš to suprasiu, kas esu aš pats.

Iš  2014 m. vasario 20 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirot

Daugiau šia tema skaitykite:

Negalima stovėti vietoje

Didžiulė Kūrėjo malonė

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Komentarų nėra

Negalima stovėti vietoje

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Aravos Kongresas. Įžanginė pamoka
Negalima užtrukti esamoje pakopoje, reikia iš karto siekti kitos ir palaipsniui pratintis prie nuolatinės būsenų kaitos. Sustoti vienoje iš būsenų nėra gerai. Visi pokyčiai mums į gera, svarbiausia, kad jie vyktų!
Parašyta, kad „Iš Ciono išeis Tora“, t. y. iš išėjimų (eciot) iš ankstesnės, netgi pačios geriausios, būsenos. Tegul tai bus kritimas iš aukštesnės būsenos į žemesnę, iš džiaugsmingos į liūdną, – nesvarbu, – svarbiausia, kad būtų kuo daugiau pokyčių, nes tik jie greitina judėjimą.
Mes visada judame į priekį, žengdami žingsnį kairiąja arba dešiniąja koja. Todėl svarbiausia nestovėti ant vienos kojos vienoje vietoje, o visą laiką judėti: iš kairės linijos į dešinę arba iš dešinės į kairę. Svarbiausia – išeiti iš ankstesnės būsenos ir pasiekti naują susivienijimo lygmenį.
Kilimai ir kritimai vyksta nuolat. Pasakojama, kad rabi Chozė iš Liublino pasakė savo mokiniui, kuris skundėsi nuolatiniais kilimais ir kritimais, kad ryte jis išgyveno 400 kritimų ir pakilimų. Nereikia manyti, kad jis juos suskaičiavo. Jis tiesiog žinojo pakopų, kuriomis pakilo, skaičių: t. y. pakopą, kurioje buvo anksčiau, ir pakopą, kurioje atsidūrė. Todėl jis žinojo, kad jų buvo 400. Be to, 400 –  tobulasis skaičius.
Kuo daugiau vidinių pakitimų vyksta žmoguje, tuo geriau. Nereikia analizuoti, geri jie ar blogi. Nebūna blogų pokyčių! Baal Sulamas rašo, kad džiaugiasi atskleidžiamais nusidėjėliais, juk jeigu jie tapo žinomi, vadinasi, juos galima ištaisyti. Tegul man blogai, bet kartu aš džiaugiuosi, kad galiu ištaisyti šį blogį. Todėl yra gerai patirti daug kilimų ir kritimų.
Be to, jie padeda draugams. Kiekvienas patiriame daug vidinių pokyčių, o jungdamiesi mes perduodame juos vienas kitam. Vadinasi, laimi visi ir sparčiai juda į priekį.

Iš 2014 m. sausio 30 d. įžanginės Aravos kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kritinę akimirką atsivers antrasis kvėpavimas

Sunkumai – pagalba iš aukščiau

Ilgas kelias iki pirmosios dvasinės pakopos

Komentarų nėra

Integralusis visuomenės auklėjimas

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas, Grupė, Platinimas

Integraliojo auklėjimo kongresas. Seminaras Nr. 1
Mes, kabalistai, esame išrinktieji ta prasme, kad iš aukščiau gavome norą išmokti rasti ryšį su Kūrėju, atskleisti Kūrėją visos žmonijos akivaizdoje.
Žmonija taip pat pribrendo naujam etapui, nes gamta ją stumia pirmyn, bet savaime jo norėti žmonėms  nepradės. Pas mus ateis dar keletas tūkstančių ar milijonų, bet tai mažoji visos žmonijos dalis. Daugiau neateis.
„Galvos“ dalis visada tokia: ji mažytė kaip mikroprocesorius kompiuteryje, bet nustato ir sprendžia viską, o kitos dalys tai realizuoja.
Tai štai, mes ir esame ši „mikroschema“. Mes turime prisijungti prie visos žmonijos, pradėti dirbti su žmonėmis, jungtis su jais, rasti bendrą kalbą, susikurti žodyną, įvairius įvaizdžius, pavyzdžius, pravesdami seminarus ir taip toliau.
Mažus vaikus mokome visko, ką žino suaugusieji, tik paprastesniu lygiu – nesudėtingais pavyzdžiais ir veiksmais. Kad ir kiti žmonės jungdamiesi tarpusavyje  pajustų savo tolimesnę, norimą būseną, turime juos skatinti, visąlaik kažkuo masinti.
Mes patys visą laiką kylame arba krentame, todėl turime patys save stiprinti.
Kitiems taip nėra. Juos reikia visą laiką kviesti, apkabinti, sušildyti, aptarnauti. Reikia aiškinti metodiką tokiu lygiu, kurį jie supranta, kad galėtume būti susijungę ir kartu su jais kilti į būsimą pakopą. Mes imame juos su savimi kaip vaikus į kelionę – sodiname ir vežame. Vaikas gali būti kartu su tavimi, netgi ant rankų, arba bėgioti netoliese, bet visą laiką tavo prižiūrimas, nes pats nežino kelio ir neturi jo žinoti. Nereikia iš žmonių reikalauti nieko, išskyrus viena: „Jeigu tu su mumis – viskas bus gerai.“
Toks turėtų būti mūsų kreipimasis į visuomenę. Be šito, net ir sukūrę mūsų bendrą kli, nesugebėsime pakilti. Galime pasiekti minimalųjį lygmenį, bet ne daugiau. Juk mus visus pažadino tik tam, kad ištrauktume paskui save visą žmoniją. Reikia į tai žiūrėti labai rimtai. Mes galime pakilti tik tuo atveju, jei sėkmingai dirbsime su plačiąja auditorija. Kol tai nepavyks, visuomenė bus balastas, neleidžiantis mums pakilti.

Iš 2014 m. vasario 2 d. integraliojo auklėjimo kongreso 1-ojo seminaro

Daugiau šia tema skaitykite:

Liaudžiai reikia išrinktųjų

Vidinis tinklas: įėjimas pagal norą

Ar reikalinga kabala masėms?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai