Gyvenimas į skolą

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pasaulis dabar rimtai pasiklydęs. Jis, žinoma, nėra globalus, nes žmonių visuomenė nėra integrali. Žmonės tarpusavyje visiškai susvetimėję, o gamta savo sąveika su mumis, savo spaudimu mums rodo, kaip viskas joje yra susiję, integralu ir veikia pagal bendrus dėsnius.
Šią didingą harmoniją pažeidžia tik žmonės, todėl ir regresuoja. Mes niokojame ir teršiame Žemę, nenorime kartu su gamta judėti pirmyn ir tampame vis labiau priešingi jai. Tai ir yra pati didžiausia žmogaus problema.
Mes dar kažkaip egzistuosime, kol prieisime bifurkacijos tašką, kuriame Žemės rutulys tarytum apsivers.
Anksčiau apie tai nenorėjo kalbėti apskritai, po to leido apie tai rašyti, nors dar ir šiandien daugelis nori išvengti šios temos, apsimesdami, kad nieko nevyksta.
Vis dėlto žmonija jaučia, kad nepajėgia nei sudrausminti savęs ir pasiekti pusiausvyrą su gamta, nei pakeisti gamtą pagal savo norą. Mes tiesiog naikiname viską savo mažutėliuose namuose.
Toliau taip tęstis nebegali. Mokslininkai praneša, kad per pusę metų jau išnaudojame tiek išteklių, kiek turėtume išnaudoti per metus. Gyvename skolon.
Klausimas: Nepaisant viso to, pusė maisto, gaminamo Žemėje, yra išmetama, kai daugiau kaip milijardas žmonių maisto stokoja ir badauja.
Atsakymas: Mums nereikia daugiau gaminti. Turime visko ir tiek, kad visiškai pakaktų visiems. Yra tik viena problema – reikia visiškai pakeisti civilizacijos požiūrį į save.
Žmonija turi organizuotis į teisingas socialines bendruomenes ir daugybę socialinių organizacijų, kurios paskirstytų gyventojams tuos 50 proc. maisto bei kitus perteklinius produktus, kuriuos kol kas išmeta.
Žmonių mentalitetas turi pasikeisti, kad jie liautųsi leisti pinigus tam maistui, kurio nesuvalgo. Reikia iš esmės pakeisti požiūrį į šią problemą. Žmogus turi žinoti, kad jis viskuo aprūpintas. Kaip šiandien gyvena Europoje? Ar ten yra iš tiesų badaujančių? – Ne.
Visuomenėje turi būti atliekamas didžiulis auklėjamasis bei socialinis darbas. Svarbiausia pasiturinčių valstybių gyventojus užimti tuo, kad jie aprūpintų badaujančias šalis. Tam turime visus išteklius. Nieko nereikia papildomai gaminti! Tik teisingai sutvarkyti paskirstymą pagal europinį principą: viskas, kas būtina – kiekvienam. Padarykime taip, kad pasaulyje neliktų badaujančių, ir pamatysime, kad visi turės darbo paskirstymo srityje, kiekvienas ras kuo užsiimti.
Be to, reikia organizuoti tarptautinius, pasaulinius, valstybinius liaudies universitetus. Kad gautų maisto davinį, žmogus turės dirbti, t. y. nuo ryto iki vakaro mokytis pagal integraliąją metodiką savo gyvenamojoje vietoje esančiose įstaigose, būtinai laikyti egzaminus, tobulėti.
Tai jį padarys žmogumi, kuris supranta, kodėl pasaulis taip sudarytas, kaip reikia teisingai palaikyti ryšį su kitais, su gamta. Jis ims jausti, kaip kyla, palaikydamas ryšį su kitais, kaip jį apgaubia šiluma, kaip jis gauna palaikymą. Manau, kad tai ne tik įmanoma, bet ir būtina!

Iš 2013 m. rugsėjo 15 d. TV programos „Globali krizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio individualumas ir egoizmo globalumas

Sriuba visiems

Krizė kaip dvasinio vystymosi įrankis

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>