Nuomonė: Žmonija pasiekė mokslinės-technologinės galios maksimumą septintajame XX amžiaus dešimtmetyje, tų laikų herojus buvo mokslininkas fizikas, būti protingam buvo madinga.
Jau aštuntajame dešimtmetyje mokslo, gamtos ir technikos žinių, mokslinio mąstymo mada palaipsniui silpnėjo, prasidėjo domėjimasis ezoterinėmis žiniomis, mistika, rytų mokymais. Racionalumas ir mokslui būdingas pozityvizmas pradėjo aiškiai blėsti.
Tuo metu pirmaujančiose kapitalistinėse šalyse pirmą kartą žmonijos istorijoje buvo patenkinti baziniai (natūralūs ir protingi) buitiniai gyventojų poreikiai. Iki tol skurdas buvo laikomas paprastų žmonių gyvenimo norma.
Vystymosi modelis, kuris buvo paremtas natūralių žmonių poreikių patenkinimu jų uždirbtais pinigais, išsisėmė. Žmonių pajamos ir poreikiai nebeaugo. Verslas galėjo plėstis tik didėjant gyventojų skaičiui, kuris  išsivysčiusiose šalyse irgi nustojo augti.
Tuomet žmogus turėjo susimąstyti apie gyvenimo prasmę. Bet jį aplenkė verslas, kuris ėmė kurti vis naujus poreikius ir juos tenkinti. Kurti naujus pavojus – ir ginti nuo jų: nuo pleiskanų, nuo mikrobų unitaze, nuo mobilaus telefono spinduliavimo.
Rinkodara atsidūrė pirmame plane – kaip nereikalingą padaryti reikalingu tam, kad jį nupirktų. Rinkodaros specialistai ne tenkina poreikius, o juos sukuria, ne racionaliai, o emocionaliai. Reklama apeliuoja į emocijas ir instinktus.
Šiuo metu kalbama apie pasaulinį  idealaus vartotojo, kuris neturi racionalios sąmonės ir mokslo žinių apie pasaulį, formavimą. Vartotojas – tai vamzdis, į kurį iš vieno galo pilamos prekės, o iš kito galo jos skrenda į sąvartyną.
Idealaus vartotojo sukūrimui reikalingas tikslingas, mases mulkinantis darbas. Dabartinė žiniasklaida aktyviai mus tempia žemyn.
Mus moko: nieko nereikia žinoti, viską galima pamatyti Google. Tai  labai produktyvus požiūris. Jeigu žmogus nieko nežino, tai jam galima įbrukti viską. Šiandien pagrindinis šaltinis – visuotinis gyventojų  kvailinimas.
Komentaras: Priešaky dvi galimybės, kaip priversti žmoniją susimąstyti apie gyvenimo prasmę, nuo ko ji buvo atplėšta XX amžiaus viduryje: ilgu kančių keliu ar trumpu integralaus auklėjimo keliu –  kai gyvenimo tikslas suvokiamas kaip Aukščiausiosios Gamtos Jėgos atskleidimas. Šio auklėjimo metu žmogus pasiekia savo aukščiausiąjį  lygmenį – tobulumą ir amžinybę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Augimo ekonomikos galas

Vienišas arba gyvenimas atskirai

Besaikio vartojimo epochos pabaiga