Nenatūrali gyvūninio lygmens mutacija

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

Klausimas: Kodėl laikui bėgant gyvūno noras neauga, o auga tik žmogaus noras?
Atsakymas: Žmogus ir yra tas gyvūnas, kurio noras mėgautis auga. Žmogus – tai tam tikra nenatūrali gyvūninio lygmens mutacija. Iš tiesų jis vadinamas žmogumi tik po to, kai pasiekia Kūrėją, o iki tol vis dar priklauso gyvūniniam lygmeniui.
Žmogus – tai davimo forma, kurią mes įgyjame tapdami panašūs į Kūrėją. O iki tol vadiname save žmonėmis tarsi avansu, taikydami į ateities tikslą, kadangi viduje turime tokią potencialią jėgą, kurią galime išvystyti ir tapti tikrais dvasiniais žmonėmis.
Tik pažiūrėkite, kiek netvarkos šiuolaikiniame pasaulyje – argi tai žmonių lygmuo? Tai daug panašiau į pasiutlige sergančius gyvūnus. Jų elgesys rodo, kad žmogus nuo senovės laikų visiškai nepasikeitė ir nėra geresnis už pirmykštį laukinį, netgi dar blogesnis. Nuo to laiko egoizmas išaugo ir kenkia mums dar labiau. Visą laiką vystėmės ne ta kryptimi, o žmogumi galime vadinti tik tą mūsų dalį, kuri yra tapati Kūrėjui.

Iš 2014 m. kovo 6 d. pamokos pagal „Knygos Panim meirot pratarmę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Inversija, kuri keičia pasaulio suvokimą

Meilė bundančių norų šviesoje

Progresyvi egoizmo forma

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.