Pateikti gegužės, 2014 mėn. įrašai.


Paslėptas ketinimas

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Visų nuodėmių šaknis – kairiosios (linijos) persvara dešiniosios atžvilgiu. Kiekvienas žmogus turi savo šaknį viršuje.
Tas, kuris nusideda, stiprina kairiąją (liniją) ir atkerta ją nuo dešiniosios bei sukelia ginčą tarp kairiosios (linijos) ir dešiniosios, kaip ir buvo tarp jų nesutarimas, kol vidurinioji linija sujungė jas savyje.
Ir visa tai daro nusidėjėlis aukščiausioje savo sielos šaknyje. (Knyga Zohar su komentarais Sulam. Dalis Vaikra, 411 punktas)

Šiame pasaulyje bet kokie mūsų veiksmai niekaip kitaip nenusakomi, tik ketinimu. Jeigu, sakykime, aš imu ir užmušu kažkokį žmogų, tai viskas priklauso nuo to, kurį būtent. Jeigu užmušu kažkokį gyvūną, tai svarbiausia – kam aš tai darau: galbūt užmušu šiaip sau, dėl pramogos, o galbūt noriu kažkam padovanoti.
Kitaip tariant, visus mūsų poelgius charakterizuoja ketinimai, juk tas pats veiksmas gali duoti ir siaubingų, ir gerų, teigiamų rezultatų. Bet mūsų ketinimai paslėpti. Todėl kabala vadinama slaptuoju mokymu. Ji moko mus valdyti savo paslaptį – savo tikruosius ketinimus, kurie neatskleidžia, kas slypi už mūsų sprendimų ir idėjų.
Pradėję rimtai save tyrinėti, prieiname prie išvados, kad visame kame esame egoistai, veikiantys lyg ir savo gerovei, o iš tikrųjų – tik kenkiantys sau. Kaip save performuoti, kad tikrai taptume sau naudingais? Tai problema.
Juk visas mūsų darbas – vidinis, todėl vadinamas slaptuoju mokymu. Pašaliniam nesimato, kaip žmogus dirba su savimi, kas jis toks, nes mumyse vyksta ne išoriniai, o vidiniai pokyčiai.
Kai žmogus pradeda dvasinį darbą, jis panyra į save, tampa paprastesnis, bet taip pat visiems jis atrodo šiek tiek keistas. Juk jame palaipsniui vystosi visiškai kitos vertybės, kurios nepriimtos visuomenei, kurios galbūt pasireiškia aplinkiniams neįprastai. Visa tai galima vadinti šalutiniais reiškiniais.

Iš 2013 m. spalio 24 d. TV programos „Amžinosios knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas – visas veiksmo planas

Ketinimo kontrolė

Keiti ketinimą – keiti likimą!

Komentarų nėra

Nepaperkamasis taškas širdyje

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Ką reiškia pajausti, kad niekas pasaulyje tau negali padėti?
Atsakymas: Mes turime atrasti, kad patys nieko nesugebame, esame šimtu procentų kontroliuojami Šviesos. Šviesa veikia mūsų norą, jį pažadina ir tempia paskui save. Taip veikia mūsų egoizmas.
Mums reikia pakeisti kryptį taip, kad noras būtų nepriklausomas nuo Šviesos ir jos nesivaikytų. Aš noriu pastatyti pertvarą (machsomą), kad Šviesa neveiktų mano noro tiesiogiai ir man netektų bėgti jai iš paskos tarsi varomam gyvuliui.
Nenoriu būti vergas, nesutinku nuolankiai sekti Šviesą ir vykdyti, ką ji įsako mano norui. Aš žiūriu į savo norą ir Šviesą tarsi iš šalies, matau, kaip jie vienas kitą veikia. Manęs nėra, aš neturiu balso teisės, negaliu priimti jokių sprendimų. Kol Šviesa nepaveikia mano noro, nieko negaliu pamatyti ir padaryti. Tai vadinama psichologija, aš mokausi, kaip mano kūnas ir norai bunda nuo pritraukiančio Šviesos poveikio.
Jeigu manęs netenkina esama padėtis, vadinasi, esu vergovėje. Žiūrėdamas nepriklausomo eksperto, teisėjo, tyrinėtojo akimis, matau, kad manęs šiame paveiksle nėra. Kūrėjas davė man tašką širdyje, iš kurio galiu stebėti savo norus, savybes ir tai, kad esu valdomas iš aukščiau. Šviesa gali mane paveikti taip, kaip ji nori, ir aš viską išpildysiu.
Yra blogio suvokimo periodas, kai aš tai matau ir suprantu. Norėčiau tam pasipriešinti, tapti užsklanda Šviesai, kuri ją atspindėtų ir neleistų pasiekti noro. Nenoriu, kad Šviesa visada žadintų mano norą. Noriu turėti balso teisę, savarankiškumą, kurio reikalauja taškas širdyje, bet jaučiu, kad to nesugebu.
Tokie blogio suvokimo etapai – 400 metų tremties. Tremtis – tai egzistavimas savo egoizme, vadinamame Faraonu, Amanu.
Jeigu kategoriškai nesutinku, kad Šviesa veiktų mano norą, gimsta malda. Malda turi būti pakankamai stipri ir kryptinga. Maldos forma, sąlygos ir formatas turi kilti tik iš mano sąryšio su aplinka.
Iš savo taško širdyje matau, kad nesugebu būti adapteriu tarp šviesos ir noro, negaliu nieko spręsti, todėl einu į grupę, kuri padeda sustiprinti tašką širdyje.
Norėdamas sustiprinti tašką širdyje ir įgauti daugiau jėgų, vienijuosi su grupe, ji tampa ekranu tarp Šviesos ir noro mėgautis. Kita vertus, matau, kad negaliu ir nenoriu su jais jungtis.
Pasirodo, negaliu apsaugoti savo noro nuo Šviesos poveikio. Priklausau nuo Šviesos ir noro mėgautis tarsi gyvūnas, vadinasi, esu egoistinio noro valdžioje. Davimo noro požiūriu, aš norėčiau įsijungti į grupę, bet negaliu, todėl atsiranda tarsi dvi linijos.
Jausmas, kad esi tremtyje, susideda iš dviejų dalių. Viena vertus, manyje dominuoja egoizmas, t. y. aš priklausau nuo Šviesos poveikio mano norui. Kita vertus, nesugebu susijungti su savo bendraminčiais grupėje. Dėl to Izraelio sūnūs nesutaria Egipte ir negali tapti vienu kūnu. Tuo tarpu egiptiečiai, t. y. bendras noras mėgautis, juos valdo.
Tokia padėtis tampa nepakeliama, nėra vilties išsigelbėti. Tik stebuklas gali mums padėti.

Iš 2014 m. balandžio 4 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Komentarų nėra

Indas siauru kakleliu

Dvasinis darbas

Klausimas: Kodėl einantieji dvasiniu keliu patiria tas pačias problemas, kaip ir visas pasaulis ir neturi atsakymo į tai?
Atsakymas: Argi nėra atsakymo? Yra visų problemų paaiškinimas: mūsų neatitikimas Šviesai, kuris jau turi mumyse atsiskleisti. Dėl to kyla visos problemos.
Jeigu tavo noras ištaisytas mažiau nei turi būti, tai Šviesa, kuri turi atsiskleisti nore mėgautis, juntama kaip kančia, problemos, skausmas, katastrofos.
Noro mėgautis neatitikimas negyvajame, gyvūniniame ir žmogaus lygmenyse sukelia ekologines krizes, problemas su augalais, kviečiais, pasireiškia kaip nederlius, gyvūnų, žmogaus ir visuomenės ligos.
Viskuo kaltas mūsų noras mėgautis, nes nepraėjo būtino jam ištaisymo. Nesvarbu, kokia problema – visos jos kyla dėl noro neatitikimo Šviesai.
Sakykime, kad noras turi būti ištaisytas 20 procentų, o yra ištaisytas tik 2 proc. Todėl 18 proc. atsiskleidžia kaip Šviesos spaudimas į indą, kaip atvirkščioji Šviesos pusė, kuri reiškia kančią, nelaimes.
Nemalonumai (carot) – tai siaura (car) vieta, juk tu neatidarai savo indo. Tu neturi pakankamai Šviesos Chasadim, kad praplatintum ir atvertum indą, todėl Šviesa stovi priešais ir jį slegia. Šį Šviesos slėgimą tu jauti kaip nemalonumus, problemas, ligas, katastrofas.
Reikia spręsti problemą tame fiziniame lygmenyje, kuriame ji atsiskleidžia, taip pat prašyti jos ištaisymo iš aukščiau, Kūrėjo – veikti dviejose plokštumose. Baal Sulamas rašo, kad reikia eiti pas gydytoją, gauti vaistų ir įvykdyti visus jo nurodymus, bet taip pat aiškiai suprasti, kad visa tai nieko verta, ir viskas priklauso tik nuo Kūrėjo, o ne nuo gydytojo.

Iš 2014 m. balandžio 6 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvejybos tinklas Šviesos vandenyne

Jautrumas Šviesai

Paprastas atskleidimo dėsnis

Komentarų nėra

Užgniaužti „aš“ ir prasiplėsti į „mes“

Dvasinis darbas, Grupė, Valios laisvė

Klausimas. Jei sistemoje veikia nekintami dėsniai, tai kaip žmogus gali išvesti šią sistemą iš pusiausvyros? Argi žmogus yra ne gamtoje?
Atsakymas. Visa sistema sujungta ir veikia pagal nekintamus dėsnius. Bet šioje integralioje sistemoje yra toks ypatingas, pradedantis augti tarpsluoksnis, vadinamas „žmogus“.
Šis tarpsluoksnis turi galimybę įsiūbuoti sistemą, išvesti iš pusiausvyros ir kiekvieną kartą ją sugrąžinti, dar labiau išbalansuoti ir vėl sugrąžinti. Kiekvieną kartą šiam tarpsluoksniui yra suteikiama tokia galimybė. Juk būtent tokiu būdu šis tarpsluoksnis įgyja visos sistemos jausmus ir protą: išvesdamas sistemą iš pusiausvyros ir pusiausvyrą grąžindamas.
Žinoma, tarpsluoksnis tai atlieka ne savo jėgomis: sistema išvedama iš pusiausvyros pagal ypatingą programą, veikiančią to tarpsluoksnio „žmogus“ atžvilgiu. Yra specialios jėgos ir formulės, kurios išbalansuoja šią sistemą žmogaus atžvilgiu. Aukštesnysis pasaulis nekinta, keičiasi tik jo pateikimas mums, sfera, kurioje mes esame.
Tai daroma tam, kad susipažintume su sistema ir pareikalautume jos sugrįžti į pusiausvyrą. Dėl to, kad patiriame pusiausvyros trūkumą ir reikalaujame subalansuotos būsenos, įgyjame protą ir jausmus, suvokiame bendrąją visos sistemos programą. Ir tada pradedame trauktis ir plėstis: įkvepiame ir iškvepiame, tokia forma tyrinėdami sistemą.
Klausimas. Vis dėlto ar žmogus turi pasirinkimo laisvę?
Atsakymas. Žmogaus pasirinkimo laisvė – suaktyvinti sistemoje tokius pačius žmones kaip ir jis, ir drauge su jais pareikalauti pusiausvyros. Štai vienintelė laisvė, suteikta žmogui. Tai darbas grupėje su tokiais pačiais žmonėmis kaip ir jis. Žmogus gali palaipsniui praplėsti šį sluoksnį  apimdamas visą žmoniją – susijungti su ja ir pareikalauti harmonijos. Šis reikalavimas vadinamas maldos, MAN, kėlimu.
Turime stengtis pasikeisti. Kiek subalansuosi save su sistema, tiek pradėsi ją jausti. Kiek galėsi užgniaužti savąjį „aš“, tiek prasiplėsi ir skleisies į „mes“, ir šioje erdvėje pajusi pusiausvyrą bei visų joje veikiančių tikrosios gamtos jėgų harmoniją. Tik tada galėsi suprasti, kas vyksta.
Nėra didesnio džiaugsmo, kai išsklaidai abejones. Būtent dėl to, kad patiri harmoningą būseną, kai viskas subalansuota, atsklinda Šviesa ir pripildo visus norus – tai ir sukelia tikrąjį džiaugsmą.

Iš 2014 m. kovo 21 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į knygą Panim meirot

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Laisvas vergas

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Komentarų nėra

Stiprus ryšys su grupe

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Ką reiškia būti teisingai ir stipriai susijungus su grupe?
Atsakymas: Tai reiškia matyti savo ateitį, realizaciją, atlygį ir būsimus žingsnius tikslo link neatsiejamai nuo savo bendražygių. Draugai, bendražygiai – tai ne fiziniai asmenys.
Tam, kad su jais susijungtum, nepakanka apkabinti ir kartu šokti, reikia tapti viena širdimi, vienu noru.
Šis noras turi būti ne mumyse, tarsi širdis išeitų iš kūno ir susijungtų su kitomis širdimis. Jeigu žmogus turi tokį siekį, jis gali suprasti, ką mums pataria daryti kabalistai.
Visi pasikeitimai, vykstantys jungiantis širdimis, mums atrodys teisingi ir natūralūs.

Iš  2014 m. balandžio 6 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa iš grupės centro

Sutinkame tapti moliu Meistro rankose

Sąlygos dvasiniam pasauliui pasiekti

Komentarų nėra

Žmogus ir gamta: ryškėja santykiai

Krizė, globalizacija

Nuomonė: Mes nesilaikome savo būties principų, griauname pagrindus – locus standum, kurie yra mūsų pamatas tiesiogine žodžio prasme. Gamta, kaip pati save organizuojanti sistema, turi savo tikslus – būsenas, pasiekiamas persiorganizuojant.
Gamtos atžvilgiu žmogus turi tarnauti jos tikslams. Deja, jis turi savo tikslų, kurių pozicija kaip dalies, atsiskyrusios nuo gamtos. Pirmasis žmogaus tikslas – išlikimas, t. y. savo prigimtinių poreikių – maisto, šilumos, aprangos, dauginimosi tenkinimas.
Kitas žmogaus tikslas – paieškos naujų, daugiau garantijų teikiančių kelių savo poreikiams tenkinti. Žmogus, tenkinantis savo poreikius, nevalingai tenkina ir gamtos tikslus. Jis greitina gamtos evoliuciją.
Deja, gyvenimui žmonių visuomenėje vis sudėtingėjant, ryšys su gamta silpnėja, atsiranda prieštaravimų. Dabar tapo būtina, kad žmogus ir gamta rastų bendrą pagrindą, kur jų interesai sutaptų.
Kadangi gamta yra save organizuojanti sistema, gamybinės jėgos, kurias kuria žmogus, neturi griauti natūraliai dinamiškos gamtos harmonijos. Negana to, žmogaus sukurta technologijų civilizacija, antroji prigimtis, turi būti gamtos tąsa. Žmogiškoji civilizacija turi pereiti nuo technocenozės į koevoliuciją su gamta.
Egoistinis industrinis-urbanistinis vystymosi kelias lemia materialinių ir moralinių vertybių praradimą, kelia grėsmę visai žmonijai. Grynai ekonominių efektyvumo kriterijų ekonomikos vystymui jau nepakanka. Žmogui turi rūpėti ne tik tai, ko jis staiga užsimanė, bet ir gamtos interesai.
Komentaras: Be abejo, žmogus turi studijuoti gamtos dėsnius ir jų laikytis. Kitaip jis neišvengiamai prisitraukia jų negatyvią reakciją.
Daugeliu atveju reakcija neįvyksta nedelsiant, ir tai žmogų ramina. Dažniausiai žmogus neseka, koks yra tikslus veiksmo ir gamtos reakcijos į jį ryšys. Būtent tam mums duotas protas, kad, stebėdami gamtos priežasties ir pasekmės ryšius, atskleistume kitą savo būties lygmenį, kuris yra už materijos ribų…

Daugiau šia tema skaitykite:

Siekiant natūralaus gyvenimo lygmens

Esame pereinamojo laikotarpio pradžioje

Komentarų nėra

Genetiškai modifikuoti organizmai gali tapti gyvybės išnykimo Žemėje priežastimi

Krizė, globalizacija, Sveikata

Nuomonė (Šaltinis): Žymus rizikos valdymo srities specialistas prof. N. Taleb mano, kad genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra pavojingi visai gyvybei planetoje. GMO prigimtis neišvengiamai griaus planetos ekosistemas.
Kadangi rizika, susijusi su GMO, yra sisteminė, o ne lokalinė, tai jai būdingi bruožai išplinta aplinkoje be kontrolės, ir ateis diena, kai GMO įveiks taip vadinamą „ekocido barjerą“ ir sukels ekologinę katastrofą.
Niekas nesutrukdys GMO be jokios kontrolės išplisti gamtoje.
Atsargumo principai paminami dėl noro padaryti gyvenimą dar patogesnį.
Ne tik matematiniai rizikos įvertinimo modeliai teigia, kad GMO nesuderinami su gamta (galiausiai visas pasaulis bus užkrėstas šiais pakitusiais organizmais), GMO egzistavimas prieštarauja ir atsargumo principui, nes rizikuojama visa sistema.
Hierarchijos principu suformuoti sistemos pokyčiai, įvedant GMO, kategoriškai ir statistiškai skiriasi nuo kylančių įprastinio žemės ūkio sistemų.
Yra labai didelis skirtumas tarp selekcijos eksperimentų ir hierarchijos principu organizuotos inžinerijos, kai iš vieno organizmo paimamas atitinkamas genas ir įdiegiamas kitam kaip savas – toks produktas negali vadintis natūraliu.
Biotechnologinės kompanijos tęsia GMO programą, nežiūrint visų įspėjimų, tvirtindamos, kad be plataus GMO įdiegimo neįmanoma nugalėti bado. Iš tikrųjų, tai yra tas pats, kas kovoti su skurdu, žaidžiant ruletę. Tokį požiūrį vargu ar galima vadinti moksliniu ir logišku. Šie žmonės nesuvokia, kad grūdinių kultūrų pakeitimas galiausiai paveiks visus.
Komentaras: Be žmogaus egoistinės prigimties pakeitimo altruistine nėra jokios kitos galimybės sumažinti vartojimą iki racionalaus ir imti žiūrėti į planetą kaip į protingą kūrinį, sistemą, su kuria būtina rasti pusiausvyrą. Tam reikia žmogaus sąmonės pokyčių, kuriuos užtikrins tik integralusis ugdymas.

Komentarų nėra

Žvejybos tinklas Šviesos vandenyne

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas. Pastaraisiais metais nelankiau pamokų, bet studijuoju jau 11 metų ir noriu žinoti, kurgi Kūrėjo atskleidimas? Jau nusivyliau, mano gyvenimas slenka, o aš nepasiekiu atskleidimo. Kur Kūrėjas? Turiu atrasti Jį šiame gyvenime.
Atsakymas. Kur Kūrėjas? Kūrėju vadinama „ateik ir išvysk“ („bo“ ir „re“). „Ateik“ reiškia parenk vietą, kurios savybės leidžia Kūrėjui atsiskleisti. Tavo indo forma privalo atitikti Kūrėjo savybes.
Jeigu nori, kad Jis atsiskleistų, turi parengti tinkamą formą. Tarkim, atėjai į parduotuvę ir nusipirkai žvejybos tinklą, bet užuot juo žvejotum, nori į jį įberti 100 kg cukraus. Argi išeis? Ne, nes cukrui reikia maišo.
Ateini į parduotuvę su maišu, bet šįsyk tau reikia nusipirkti ne cukraus, o vandens, sulčių. Ar vandeniui tinka maišas? Netinka.
Taip kaskart pažengi į priekį patirdamas kitą būseną ir išsiaiškindamas, jog tavo indas kol kas ne indas. Galiausiai savo norą, indą, turi suformuoti taip, kad tiksliai atitiktų pirmąją, mažiausią Šviesos porciją.
Šis atitikimas yra būtinas ir vadinamas „ateik“ (bo). Todėl pasakyta: „Eikime (bo) pas Faraoną“, „Ateik (bo) ir išvysk (Kūrėją)“. Faraonas – tai Kūrėjo dalis, Jo parengiamoji stadija, išvirkščioji pusė.
Ką padarysi, jei tai būtina sąlyga. Tu nesutinki su visu Kūrimu, ir aš tave suprantu. Pas mane ateina tūkstančiai žmonių, bet tas, kuris pasiliks, – pasiliks. Netgi džiaugiuosi tais, kurie išėjo, juk vis dėlto kažkas juose nusėdo. Kada nors – ne šioje, tai kitoje kartoje – jie sugrįš ir tęs toliau.
Pretenzijomis nepakeisi Kūrimo dėsnių pagal savo norą. Neturime išeities, reikia nulenkti galvą ir dirbti. Pagrindinė problema ta, kad pamirštame, jog visas darbas atliekamas ne žmoguje, o tarp žmonių. Ateiname su žvejybos tinklu vietoj indo, puodelio, ir piktinamės: „Juk noriu gauti, kodėl Kūrėjas man neduoda, kodėl neatsiskleidžia?“
Kur ir ką nori gauti? Jei nori įgyti davimo jėgą, tai ji atsiskleidžia toje vietoje, kurioje jaučiamas jos poreikis. O davimo poreikis atsiranda tarp tavęs ir ko nors. Parenk tokią vietą ir pamatysi, davimas atsiskleis. Nėra nieko paprasčiau.
Tai nelengva įvykdyti būnant egoistinės prigimties. Vis dėlto sprendimas glūdi šalia mūsų: Kūrėjas yra tarp tavęs ir draugo. Prašom, atskleisk Jį!

Iš 2014 m. balandžio 11 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Paprastas atskleidimo dėsnis

Jautrumas Šviesai

Kur ieškoti Kūrėjo?

Komentarų nėra

Laisvas vergas

Dvasinis darbas, Valios laisvė

Kūrėjui visai nesunku visiškai valdyti kūrinį. Tai Aukštesnioji jėga, apie kurią pasakyta: „Aš pirmas ir Aš paskutinis“, t. y. vien ji veikia ir viską lemia.
Problema tik ta, kaip atvesti kūrinius į valios laisvę, savarankiškumą. O laisvę ir savarankiškumą reikia įsigyti patiems – šito neįmanoma suteikti iš šalies: „Padarau tave laisvą, padarau tave savarankišką!“
Kaip galima tai atlikti? Nežinome, kas yra laisvė ir nepriklausomybė. Jeigu pasislepiame nuo kokio nors nemalonaus pojūčio, tai jau manomės išsilaisvinę nuo jo. O jeigu ištrunkame iš priespaudos, kažkieno valdžios, tai laikome, jog tapome nepriklausomi. Vis dėlto tai netiesa.
Jeigu mes – tai noras, visų pirma turime turėti nepriklausomybės ir laisvės troškimą, poreikį. O tai problema. Kaip kūrinyje, kuris yra tam tikrų jį pagimdžiusių jėgų produktas, gali būti kas nors nepriklausomas?
O jeigu nėra nepriklausomybės, tai nėra ir kūrinio. Yra kažkokia baltyminė materija, egzistuojanti pagal griežtai nustatytus dėsnius, veikiama įvairiausių jėgų, kurios ją vysto ir palaiko, nulemia jos gimimą ir mirtį. Jokio savarankiškumo visame tame ji neturi.
Pažvelgus į visų žmonių gyvenimą, matyti, kad jie patys nieko nesprendžia. Iš kur galėtų atsirasti jų savarankiškas noras ir tokia galimybė?
Tai visa Kūrėjo problema (jei galima taip pasakyti) kuriant kūrinį. Juk kūriniu vadinamas tik tas, kuris įgyja savarankišką jėgą. Savarankiškas – vadinasi, atskirtas nuo Kūrėjo. Bet kaip tai gali būti? O neatsiskyręs kaip pasieks nepriklausomybės?
Dėl šios priežasties mums reikia patirti tremties pojūtį, ir ne vieną, o kelis kartus atslūgstantį ir grįžtantį vis labiau vidiniu lygmeniu. Pirmoji tremtis – Babilono, jeigu galima pavadinti tai tremtimi. Antroji – Egipto tremtis, trečioji – Persijos ir ketvirtoji – mūsų,  paskutinė tremtis.
Tokias tremtis pasiekiame dirbdami vidinį darbą, įsisąmoninę savo priklausomybę. Tuomet sužinome, kaip tapti nepriklausomais. Juk partnerystei su Kūrėju, susiliejimui su Juo, reikia savarankiškumo. Antraip negaliu būti partneris.
Netgi kai sakoma, jog aš – Kūrėjo vergas, tai ne vergovė, nes nesu vergas iš pat pradžių. Aš pats padarau save Kūrėjo vergu iš visiškai nepriklausomos būsenos ir pakopos. Jeigu yra vergo pakopa, tai egzistuoja ir visiška jos priešprieša, t. y. absoliuti laisvė.

Iš 2014 m. balandžio 7 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Nenoriu būti lėle!

Laisvė – tiktai aukščiau noro

Komentarų nėra

Dvasinio pakilimo šaltinis

Biblija, Dvasinis darbas, Valios laisvė

Žmonės turi mokytis pažinti Kūrėjo kelius, nes kiekvieną dieną pasigirsta balsas, skelbiantis: „Saugokitės, pasaulio gyventojai, uždarykite nuodėmių vartus, venkite pinklių, į kurias žmonės patenka anksčiau negu jų kojos susipainioja jose.“
„Ratas, visada besisukantis pasaulyje“ – aukščiausiasis teismas, „pakyla ir nusileidžia“,  t. y. pakelia žmones ir juos nuleidžia. Vargas tiems, kurių kojas atmetė šis ratas, krenta jie į bedugnę, skirtą pasaulio nusidėjėliams. (Knyga Zohar su Sulamo komentarais. Skirsnis Pkudei, 3 p.).

Čia kalbama apie du vystymosi kelius, nes žmogui duota laisva valia, tik ji labai ribota. Kūrėjo programa turi būti įgyvendinta, o laisva valia pasireiškia tik tuo, kad mes tą programą vykdome savanoriškai, suvokdami, kad tai vienintelis ir pats optimaliausias kelias.
Nors matome, kokia ši programa naudinga, veiksminga ir būtina, mūsų egoizmas jai priešinasi ir neleidžia vykdyti. Taip yra dėl to, kad dvi jėgos (neigiama žmogaus viduje ir teigiama išorėje) mus veikia taip, kad tarp jų atsiranda valios laisvė.
Žmogų sukūrė Gamta / Kūrėjas, Aukščiausioji jėga, Šviesa, jis negali būti visiškai laisvas, jis visada yra veikiamas šios Jėgos, kaip ir visa, kas yra gamtoje.
Kaip išlaisvinti mūsų norus ir mintis, kad galėtume egzistuoti nepriklausomi nuo Kūrėjo? Iš aukščiau mums duotos dvi jėgos: egoizmas ir davimo savybė, jos abi yra veikiamos ir tuo pačiu metu vystomos Aukščiausiosios jėgos. Tarp jų vyksta susipriešinimas ir kova.
Jeigu atsistojame tarp jų, tai galime pasirinkti tokią būseną, kuri leidžia jas subalansuoti, pasiekti pusiausvyrą. Pusiausvyros tarp šių jėgų taškas yra vidurinioji linija, jeigu aš joje esu, tai jaučiuosi visiškai laisvas nuo egoizmo ir Kūrėjo.
Tačiau iškyla problema: kaip kažką pasirinkti. Žmogus negali elgtis kaip „Buridano asilas“. Jeigu yra du visiškai vienodi objektai, jis nežino, kurį pasirinkti. Kai tik pasirenka vieną, iš karto kyla noras pasirinkti kitą. Jis jaučiasi sutrikęs, nežino, ką daryti.
Tokiomis aplinkybėmis jaučiamės labai blogai, nes viena vertus, mūsų lyg ir niekas neriboja, kita vertus, nežinome, kaip pasielgti. Būtent tokioje būsenoje žmogus gali rinktis kryptį.
Tai virsmo taškas, iš kurio jis gali užauginti savyje ŽMOGŲ. Juk iki tol jis buvo tarsi lėlė, kurią priverčia judėti Aukštesnioji jėga.
Tik užauginę savyje ŽMOGŲ, pradedame jausti, kaip Šviesos upės suteka į jūrą, Acilut pasaulio Malchut, ir ši jūra ne persipildo, o neša mus pirmyn.

Iš 2013 m. spalio 16 d. TV programos „Amžinosios knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasiniai veiksmai kasdieniniame gyvenime

Kopimo dvasiniais laiptais technika

Žmogus kelyje

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai