Klausimas: Jeigu keletas žmonių priima kartu kažkokį sprendimą, bet kiekvienas yra savo egoizme, savaip suvokia tikrovę ir nesugeba savęs anuliuoti kitų atžvilgiu, ar bus toks sprendimas teisingas?
Atsakymas: Pirmiausia, būtina pasiekti visuotinę lygybę. Be to neįmanoma judėti į priekį. Kiekvienas turi stengtis anuliuoti save ir savo nuomonę tam, kad pamatytų, kas parašyta knygoje, apie ką pasakoja jos autorius, ką kalba mokytojas. Kitaip žmogus nesimoko.
Mokytis gali tik tas, kuris jaučiasi esąs mažesnis už mokytoją: mane, Rabašą, Baal Sulamą ir už jų stovinčius , mus mokančius didžiuosius kabalistus. Jeigu žmogus neanuliuoja savęs visų atžvilgiu, likdamasis šios grandinės pabaigoje, jis nėra šios sistemos dalis.
Jeigu būtų įmanoma mokinius perleisti pro kažkokį ypatingą filtrą, taptų aišku, kas išlaiko šį testą, kas ne, kas anuliavo save kitų, grupės, mokytojo, knygų autorių atžvilgiu. Kiek žmonių tuomet liktų? Kaip pasakyta: „Aš atėjau ir neradau nė vieno žmogaus.“ Yra daug kūnų , o vidine prasme nėra net minjano (dešimties žmonių). Taigi, visų pirma, reikia patenkinti šią sąlygą.