Sąžiningas vagis

Dvasinis darbas

Indas gali būti tik gaunančiuoju, jo medžiaga – tai noras mėgautis. Kitaip nėra kūrinio. Bet šis kūrinys atlieka davimo veiksmą, panašų į Kūrėjo, su ketinimu duoti, duodamas savo gavimo indų sąskaita.
Arba jis gauna, kad atiduotų, arba nieko negauna į savo indą, nežiūrint viso savo noro, ir tai vadinasi indo davimo dydžiu.
Pavyzdžiui, mane pakvietė į šventinį vakarą, kur maistas patiekiamas brangiuose auksiniuose ir sidabriniuose induose. Aš ateinu, o šeimininkas sako man: „Žinau, kad esi vagis, bet prašau tavęs šį kartą susilaikyti. Aš labai noriu, kad dalyvautum šiame vakare, todėl prašau tavęs būti žmogumi. Įvertink tai, kad tikiu tavimi – neužsitrauk gėdos!“
Visą vakarą negaliu suvalgyti nė trupinėlio, net paragauti ledų arba siurbtelėti vyno. Bijau, kad jeigu jau paimsiu į rankas taurę, tai neištversiu ir paslėpsiu ją užantyje.
Todėl visą vakarą nieko nevalgau, negeriu, prie nieko neprisiliečiu, tik vaikštau tarp svečių.
Šitaip aš pridėjau pastangų, buvau dvasiniame pasaulyje ir užsitarnavau apdovanojimą. Kitaip tariant, pradedame nuo to, kad susilaikome ir prie nieko nesiliečiame.
Bet tai – labai sunkus darbas, juk jaučiausi alkanas ir ištroškęs, grūmiausi su savo troškimu nugvelbti kokią taurę! Ji tokia brangi, kad už vieną taurę prabangiai gyvenčiau visus metus, bet tik materialiajame pasaulyje. Jeigu truputį pavogtume iš dvasinio, tai galėtume neblogai gyvuoti materialiajame pasaulyje…

Iš 2014 m. kovo 23 d. pamokos „Įvadas į kabalos mokslą (Pticha)“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.