Nuomonė: Baimė – tai evoliucijos produktas. Visos baimės, įsitvirtinusios raidos metu, laikomos naudingomis ir lieka su mumis.
Šiuolaikinė Vakarų Europos visuomenė – tai visuomenė stipriai jaučianti emocinę negerovę, narciziška, yra įsitikinusi, jog viskas turi būti idealu. Manoma, kad žmogus būti geriausias, o tai visiems iš esmės net neįmanoma, dėl to kyla nerimas, neatitinkama standartų.
Komentaras: aplinka kiekvienam apibrėžia, iškelia gyvenimo tikslą. Jei vystytumės džiunglėse, siektume tapti geresniais kariais. Tad nuo neurozių reikia gydyti ne žmogų, o aplinką.
Vos tik ji pakeis savo raidos vektorių, priims dvasinius idealus – lygybę, brolybę, tarpusavio pagalbą, žmogaus vertinimą pagal jo indėlį į visuomenę – tada visi pasijaus esą it gerose mamos rankose.

Klausimas: kaip paprastai paaiškinti, kam žmonėms būtina vienytis?
Atsakymas: matome, kad gamtoje visada egzistuoja dvi priešingos jėgos: pliusas ir minusas, šiaurė ir pietūs, ir viena be kitos negalima. Bet kuris reiškinys susideda iš dviejų priešingų jėgų derinio, beje, neigiama jėga ne ką mažiau gyvybiškai reikalinga nei teigiama.
Kažkada mėginta išnaikinti kaimenes puldinėjusius vilkus. Tai atvedė prie katastrofiškų pasekmių – buvo sukurta tokia nedarna gamtoje, kad prasidėjo įvairiausios problemos: nuo epidemijos krito avys ir kiti gyvūnai, kuriais mito vilkai.
Gamtoje nėra naudingų ar žalingų jėgų. Abi jėgos reikiamos: tiek teigiama, tiek neigiama, ir jos abi privalo išlaikyti tarpusavio harmoniją.
Tiesa, žmogiškoje pakopoje veikia tik viena jėga – mūsų egoizmas, tai neigiama jėga, neturinti sau jokios teigiamos jėgos atsvaros, su kuria turėtų būti darnoje. Todėl mums reikia tarpusavyje susivienyti, kad pasitelkę tą neigiamą jėgą paverstume ją teigiama.

Iš 2014 m. birželio 8 d. pamokos pagal straipsnį „Tarpusavio garantija“

Klausimas: aiškinote, kad susijungus dviems gimsta trečias, kažkas visiškai naujo, o tie du išnyksta. Bet kodėl mūsų pasaulyje ne taip: tėvas ir motina susijungia, gimdo vaiką, bet ir toliau gyvena?
Atsakymas: vienybė tai ne fizinių kūnų ryšys, o norų susiliejimas. Fiziniai kūnai nesusijungia, juk galima paimti tėvo ir motinos ląsteles ir „pagaminti“ vaiką mėgintuvėlyje.
Bet juk to nepavadinsi vienybe – jungiamasi noruose. Kiekvienas taip apdoroja savo norą, kad iš dviejų priešingų norų gimsta kažkas trečias, apimantis savyje juos abu.
Vienybė – tai bendras dviejų egzistavimas aukštesnėje pakopoje. Kai jungiantis nusileidžiama, anuliuojama save, tai neatneša žalos, priešingai, labiau pripildo, leidžia aukščiau pakilti.
Pats noras gauti niekad nedingsta – tai kūrinijos medžiaga. Mes tik laikinai anuliuojame tuos norus, kurių kol kas negalime išnaudoti, kad duotume. O norus, kuriuos galima išnaudoti, kad duotume, sujungiame taip, kad iš jų atsiranda trečias kūnas, vadinamas žmogumi, Adam, kuris įjungia savyje ir vyrą, ir moterį.

Iš 2014 m. birželio 8 d. pamokos pagal straipsnį „Tarpusavio garantija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie meilę paprastai

Vyras ir moteris: būti ar nebūti kartu?

Vyras ir moteris – dvi stichijos