Tyrimas: Mūsų smegenys negauna, neperdirba ir nesupranta informacijos. Smegenys nėra vienalytės, standžios struktūros, kurios dalys apdorotų savo informaciją. Mūsų smegenys ne kompiuteris su atskirais segmentais.
Smegenis sudaro atskiros ląstelės – neuronai. Jas siejantys informaciniai ryšiai yra cheminiai (jonų įėjimai ir išėjimai).
Be smegenų negalėtume nieko suvokti, bet ir smegenys be mūsų negalėtų nieko suprasti. Tai, kad galime sąveikauti su pasauliu – daugybės gyvų būtybių kartų veiklos rezultatas, mat jos mėgino užmegzti su juo ryšį. Esame gyvų ląstelių, išmokusių sąveikauti, visuma, esame grupės ir sistemos, koordinuojančios savo aktyvumą. Svarbiausias psichofiziologijos klausimas – vienu metu ištirti smegenų veiklą ir jų turinį.
Smegenys – elektromechaninė struktūra, ji negali suprasti – suvokimas yra mumyse.
Fizinio pasaulio vaizdo negalime patalpini smegenyse – atvaizdas išsisklaido jau akies tinklainėje. Po to šis vaizdas perkuriamas, o mes esame dailininkai viso to, ką regime.
Mūsų smegenyse yra šis tas daugiau nei jų struktūra. Mes prikuriame aplinką remdamiesi savo vidine patirtimi. Mūsų galvoje ne vien paprasti neuronai – juose gimsta detalus ir dinamiškas išorinio pasaulio modelis.
Kitaip tariant, smegenys dėl savo aktyvumo gali kažką valdyti išorinėje aplinkoje, užmegzti ryšį su išoriniu pasauliu.
Komentaras: Kūno nėra, yra tik noras ir protas – tinkamas jų derinys ir yra žmogus. O tai, ką matome kaip pasaulį, – menama, netikra, neegzistuoja; tiesiog smegenyse regimas vaizdas mums atrodo kaip tikras.
Pasaulio vaizdas piešiamas mumyse pagal mūsų panašumą į vieningą aukštesniąją jėgą. Mes stebime savo ir Aukštesniosios jėgos savybių skirtumą.
Tai vidinė mūsų smegenų kalba, kurią paskui smegenys mums piešia vaizdiniais.

Daugiau šia tema skaitykite:

Neiškreiptas egoizmo pasaulio vaizdas