Neiškreiptas egoizmo pasaulio vaizdas

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

Nematome visos prieš mus esančios tikrovės tiesiog todėl, kad nenorime jos matyti. Kaipgi mums įgyti tokį norą, jeigu jo neturime? Dabar priešais mane – milijardai žmonių, bet man rūpi tik tai, ką galiu iš jų gauti: arba tai, kad man naudinga, arba tai, kas  pavojinga. Be šito manęs niekas juose nedomina.
Jeigu galima juos kaip nors išnaudoti, aš tai ir darau. Jei matau, kad jie gali man kažkaip pakenkti, atitolstu nuo grėsmės arba pašalinu ją. Štai ir viskas, kas mane domina.
Bet taip nepažįstu žmonių, nematau ir neatskleidžiu jų. Aplink mane – visa visata, ir kas žino, kas vyksta šioje erdvėje – aš to nepagaunu, nepastebiu.
Tačiau yra tikslesnis tikrovės suvokimas, kurio moko kabalos mokslas – pasaulio suvokimo mokslas, leidžiantis pajausti visą kūriniją. Tam man reikia pakeisti savo pojūčius. Užuot rūpinęsis pačiu savimi: gerai man ar blogai, kenksminga man ar naudinga – aš išeinu iš savęs į išorinį pasaulį ir imu jaudintis dėl jo.
Kitaip tariant, ieškau, kaip galiu tarnauti jo naudai arba bent jau nekenkti jam. Tai man leidžia įgyti šeštąjį jutimo organą. Be to, ką regiu, girdžiu, užuodžiu, skanauju, liečiu, pradedu jausti ir tai, kas vyksta ne manyje.
Tada jaučiu, kas iš tikrųjų vyksta, be jokių trukdžių iš mano pusės. Aš jau nebeįtraukiu visos informacijos į savo vidų ir nebeapdoroju jos, kad tai atitiktų mano interesus. Juk nūnai į viską žvelgiame vertindami, kiek mums tai tinka arba kenkia.
Jei išeisiu iš savęs, išorinį pasaulį išvysiu tokį, koks jis yra. Aš vystau išorinį jutimo organą, nepriklausantį nuo mano pojūčių. Jeigu išmoksime vystyti tokį jutimo organą, atskleisime pasaulį, kuriame ir dabar jau egzistuojame, tačiau to nematome. Iš visos kūrinijos pagauname tik mažytį fragmentą, kurį vadiname šiuo pasauliu, mūsų pasauliu.
Plėsdami materialių suvokimo organų diapazoną: išrasdami tobulesnius teleskopus ir mikroskopus, pasaulio vaizdo  stipriai nekeikeičiame. Juk už visų šių pojūčių slypi tas pats egoistinis noras – labai mažas ir ribotas. Vietoj šio noro patirti malonumą turiu įgyti norą duoti, kuris dirba išorinio pasaulio labui.
Jei veikiu kitų labui, tai visąlaik „sugeriu“ norus iš išorės, iš visos negyvosios gamtos, augalų, gyvūnų, žmonių ir iš visų kol kas man nepažįstamų dvasinių jėgų: angelų, rūmų, šventųjų gyvūnų, ištaisytų didžiųjų kabalistų sielų. Aš imu iš jų visą šį norą, kad duočiau jiems, ir dėl to plečiu savo indą (kli) į aukštį, plotį, gylį, galią, juo apimdamas visą kūriniją.

Iš 2014 m. birželio 20 d. programos „Pasaulių susitikimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrovės suvokimas

Aukštesniojo pasaulio formulė

Keisdamiesi patys, mes keičiame pasaulį

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>