Vienykitės arba mirkite

Dvasinis darbas, Izraelis šiandien, Platinimas

Komentaras: Dabar vyksta karas, krenta raketos, izraeliečiai ieško priedangos. Nelaimės skatina daugelį žmonių, netgi pasauliečius melsti išsigelbėjimo. Ir visa tai savaime, instinktyviai…
Atsakymas: Tai įprasta gyvūninė baimė – žmogus nori išvengti grėsmės, išsigelbėti nuo nelaimės, t. y. nuo užsipildymo trūkumo, nuo atsivėrusių neigiamų dalykų. Iš esmės, jeigu žmogus nesimeldžia už susijungimą, jis nesiskiria nuo gyvūno, pastarasis irgi siekia apsisaugoti nuo bėdų.
Žmogiškojo lygmens priedas – gebėjimas suprasti blogio priežastį ir paprašyti ištaisymo, panorėti vienybės su kitais. Toks požiūris priešingas įprastinei egoistinei būsenai, tačiau dėl to žmogus išsigelbėja nuo nelaimių. Tik vienydamasis.
Klausimas: Kūrėjas sako, kad iš tikrųjų Jis, o ne mes, laimi mūsų karuose. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Mes neturime jėgų, kad suvaldytume esamas aplinkybes ir panaudotume jas gėriui. Mūsų jėgų užtenka tik pranokti, paminti, užmušti tuos, kuriuos mums iš aukščiau pasiuntė būti mūsų priešais. Tačiau taip neišsprendžiame problemos ir nieko neištaisome. Sėkmės atveju tai gali pakelti savivertę, pakurstyti mūsų pasipūtimą ir atitolinti nuo tikslo – išsitaisymo.
Tad sėkmė materialiame kare neveda mūsų gerovės link.
Jei tylą po kautynių pasitelkiame, kad „grįžtume į Šaltinį“, t. y. kad suformuotume teisingą santykių sistemą Izraelio tautoje bei tarp Izraelio ir kitų šalių, tada iš tiesų išnaudojame karą pagal paskirtį.
Bet jeigu ne, tai pergalė verčia prasimanyti apie save nebūtų dalykų, užriesti prieš visus nosį ir taip padėti pamatus dar didesnei nelaimei kitam kartui artimiausiu metu.
Komentaras: Pasaulio valstybės demonstratyviai smerkia Izraelį dėl savo piliečių gynimo nuo teroro…
Atsakymas: Ir tai tik pradžia. Visi pasaulyje, tarp jų ir žydai, gyvenantys kitose šalių, galiausiai bus prieš mus. Užsienyje visi nuožmiai neapkęs Izraelio tautos, gyvenančios Izraelyje. O pati tauta bus padalinta, suskaldyta.
Prie ko prives tokia neapykanta? Pirmiausia, jie nutrauks visus ryšius su mumis, o be ryšių šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma egzistuoti.
Paskui jie pareikalaus, kad neliestume arabų ir suteiks jiems palaikymą. Ką tada darysime? Jau dabar pasaulinės žiniasklaidos priemonės neatleidžia mums savigynos ir kaltina dėl taikių gyventojų žūčių. Kai į mūsų taikius gyventojus lekia raketos, teroristai lengvai išsisuka.
Kodėl? Mat pasaulio akyse mes ne aukos – mes kaltieji. Net nesiejant to su karu. Jų žinia, iš esmės, tokia: „Arba taisote pasaulį, arba mirkite. O jei ne, tai nešdinkitės iš čia kur tik norite.“ Negana to, nesu įsitikinęs, jog atsiras šalis, kuri mus priims. Kam reikalingi žydai, jeigu jie pasauliui neša vien bėdas? Tegu skęsta jūroje…
Komentaras: Viskas atrodo, kaip kova už išlikimą…
Atsakymas: Gamtoje tai natūrali būsena, nieko naujo čia nėra. Mums jau seniai aprašė šiuos dėsnius, ir pagaliau reikia juos pripažinti, įsisąmoninti. Taip, mes užsisipyrę, kietakakčiai, „nepramušami“ – ir visgi kiek labai?
Klausimas: Ar šis karas kuo nors naujas? Ar jis liudija apie naują raidos etapą?
Atsakymas: Vystymasis tam, kad žmogus pradeda jausti bejėgiškumą. Net jei dabartinė kampanija suteiks mums atokvėpį, realaus sprendimo nėra. Visas pasaulis nusistatęs prieš mus, visi kaimynai prieš mus, mums net neleis kariauti su jais. Nėra jokių vilčių išsikapstyti iš susidariusios padėties.
Arabai, kurie čia gyveno iki mūsų sugrįžimo, reikalauja susigrąžinti savo žemes ir nesutinka su tuo, kad čia egzistuotų Izraelio valstybė: „ Kodėl prieš 66 metus išmetėte mus iš čia? Mes prieš. Tai mūsų žemė.“ Kiekvienas iš jų gali tai pasakyti – ir bus teisus.
Kuo remdamiesi atėjome ir juos išvijome? Pateisinimas gali būti tik jų pačių gerovė. Ir tik Aukščiausioji Šviesa mums duoda tokį pagrindą, nes turime visą pasaulį atvesti į išsitaisymą. Tokiu atveju situacija keičiasi – juk mes veikiame visų labui, įskaitant tuos, kurie čia gyveno.
Leidęsi šia linkme, išvysime, kad jie jaučia mūsų teisumą, sutinka su tuo. Tada, kaip yra pasakęs pranašas Izaijas, pasaulio tautos paims Izraelio sūnus ant pečių ir nuneš į Jeruzalę. Jie padės mums visur kur.

Iš 2014 m. liepos 18 d. programos „Kabalistai rašo. Izraelio karai“,  2 dalis

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>