Nuomonė. Tikėjimas demokratijos privalumais stiprėja jos klestėjimo laikotarpiais ir silpsta krizės metu. XXI a. pradžioje klestėjimą pakeitė krizė. Europos ir JAV gyventojai vis mažiau suinteresuoti daryti įtaką politiniams procesams.
Norinčiųjų tapti partijų nariais skaičius mažėja – šiandien tik 1 proc. britų priklauso partijoms, palyginti su 20 proc. 1950 metais. Į rinkimus atvyksta vis mažiau žmonių. Ir netgi pusė iš tų, kurie vis dar balsuoja, netiki politikais.
Žurnalo „The Economist“ nuomone, demokratinių institutų negebėjimas užkirsti kelią krizei pakirto tikėjimą Vakarų sistemų stabilumu, o amerikiečiai ir europiečiai nebejaučia, kad gali daryti įtaką vykstantiems procesams. Tuo pat metu stabiliai auganti Kinijos ekonomika parodė, kad nedemokratiniai vystymosi modeliai gali būti efektyvūs.
Komentaras. Žmonija vystydamasi egoistinėmis pakopomis perėjo 5 nuoseklios evoliucinės raidos etapus, ir XXI a. pradžioje egoizmas liovėsi augti. Žmonija stumiama į naują pakopą – altruistinę, t. y. turi vystytis 5 naujomis – davimo ir meilės – pakopomis.
Šio pakilimo būtinybės suvokimas – problema, juk reikės pripažinti, kad esame pavaldūs gamtai, privalome paklusti jos integralumui, globalumui ir mokytis, kaip galėtume supanašėti bei susilieti su ja.

Daugiau šia tema skaitykite:

Krizė veda karo link

Esame pereinamojo laikotarpio pradžioje

Demokratija – dvasinės tautos valdžia