Panirimas į dvasinius pojūčius

Biblija, Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas. Kur yra Kūrėjas iki tol, kol žmogus atskleidžia Jį?
Atsakymas. Niekur. Aš nuolat susiduriu su tuo, kad žmogus nesupranta, jog Kūrėjo nėra. Mes patys Jį kuriame, pakildami į aukštesniąją pakopą. Tai būsima mūsų evoliucijos būsena, kurią pasiekę sukuriame Kūrėją, kaip yra pasakyta knygoje „Zohar“: „Jūs kuriate mane“.
Bet mes kuriame Jį iš to, ką iš anksto mums paruošė mūsų savybėse absoliučiai neatskleidžiama mums jėga, vadinama Acmuto. Kūrėjo pavidalą atskleidžiame patys savyje, suvokdami Jį mūsų vidinėse savybėse, vidiniuose sensoriuose.
Nustačius ryšį su Kūrėju, žmogus vystosi jau pagal kitus principus. Tai nereiškia, kad jis yra apsaugotas nuo visko. Priešingai, jam kyla vis didesnė atsakomybė už save ir kitus, bet kartu su tuo ir didesnis palaikymas.
Pats svarbiausias dalykas – pakilti į pirmąją pakopą, tai yra problema. Po to atsiranda visai kiti sunkumai, tarsi specialisto, kuris giliai įsitraukia į savo profesiją. Jis jau atsidavęs jai, paniręs į ją ir suranda joje savų plonybių, savų problemų. Bet jos žmogaus neatstumia, nes jis visiškai įsitraukęs į savo veiklą.
Jis jau mato mūsų pasaulį, kaip neryškų Aukštesniojo pasaulio atvaizdą, specialiai skirtą mums iškreiptuose pojūčiuose, kad mes išeitume iš jų, prasiskverbtume prie tikrųjų pojūčių, ir visi pamatytų tai, kas vyksta tarp mūsų, ne kaip tikrąją tikrovę, o kaip tam tikrą nukreipimą.
Klausimas. Tada jam, turbūt, pasidaro gaila kitų žmonių, kurie žaidžia materialiojo pasaulio žaislais?
Atsakymas. Kodėl gaila? Aš turiu vaikų, anūkų – ir man jų negaila. Tai didžiulio bendro noro dalys, jie su laiku taip pat pereis šias būsenas. Tiesiog kol kas jie yra kitame lygyje.
Beje, žmogus mažiau išskiria, sureikšmina savo artimuosius. Jis nesistengia skirti jiems didesnio dėmesio, nei visiems kitiems. Tai daro jį visos Visatos piliečiu.
Jis supranta to, kas vyksta, objektyvumą ir vienodai elgiasi su visais. Kai tik kažkas gauna dvasinį impulsą, jis iš karto perduoda jam savo žinias. Tačiau savęs neprievartauja, atlieka tai lengvai dėl įgytų altruistinių savybių. Yra pasakyta, kad tėvas turi apmokyti savo sūnų meno (omanut), kitaip tariant, atvesti jį į Binos pakopą.

Iš 2013 m. lapkričio 27 d. TV programos „Amžinosios knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pražūtinga civilizacijos trajektorija

Uždegti šviesą visoje Žemėje

Nuo teorijos prie praktikos

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>