Pateikti Antradienis, 16 rugsėjo, 2014 dienos įrašai.


Karas dėl protų

Izraelis šiandien, Krizė, globalizacija, Platinimas

Klausimas. Izraelis kartais susiduria su iracionaliomis situacijomis, konfliktais, kurių išspręsti savo naudai jis nepajėgia. Pavyzdžiui, turėdami didžiulę ginkluotės persvarą, negalime laimėti, nes kaunamės gyvenamuosiuose kvartaluose. Ir apskritai, visas pasaulis įdėmiai mus stebi, neleidžia veikti taip, kaip norėtume.
Iš esmės, būdami surištomis rankomis ir kojomis, sužadiname vis didesnę visų neapykantą. Be to, šiuolaikinių karų svorio centras persikelia į kovos už visuomenės nuomonę, kuri ir lemia sėkmę, pusę. Ar šioje situacijoje nėra užuominos apie jos sprendimo būdą?
Atsakymas. Iš tikrųjų dabartiniuose karuose kovojama ne tiek ginklais, kiek darant įtaką visuomenės nuomonei, ir pergalę lemia persvara ne kovos lauke, o protuose, kai formuojama nuomonė, kas teisus, o kas ne. Taip ir išeina, kad laimėti gali tas, kuris gudresnis arba geriau meluoja.
Vienu žodžiu, karai jau nebe tokie, kaip anksčiau. Galingos armijos, technika, ginkluotė, šarvai užleidžia pozicijas medijų arsenalui. Vis dažniau mūšiai verda tik tarp požiūrio taškų.
Nuo viso to nebetoli iki sąvokos „Izraelio karai“ tikrosios prasmės. Seniau kariavome tikrus „Izraelio karus“, kad galėtume atstovauti kategorijai „Izraelis“, kuri reiškia būti „kaip vienas žmogus su viena širdimi“, t. y. būti vieningiems. Tuo pačiu tampame panašūs į Aukštesniąją, Šviesos jėgą, kuri srūva per mus ir viešpatauja mumyse. Taip mes laimėdavome.
Dabar, praėjus dviem tūkstančiams tremties metų, nukritę iš dvasinių vienybės aukštumų, vėl turime tarpusavyje vienytis. Todėl, norime to ar ne, mūsų karai įgauna tą patį ankstesnį ideologinį charakterį. Kitaip tariant, karai vyksta pažiūrų sferoje – už susivienijimą.
Ateityje ginklais taps būtent informaciniai duomenys, diegiamos mintys, koncepcijos – ideologija. Juk mūsų dienomis visas pasaulis taip susietas tarpusavio ryšiais, kad jį suskaidžius dalimis, izoliavus šalis vienas nuo kitų, nė viena nepajėgtų išgyventi. O juo labiau Izraelis, kuris visiškai priklauso nuo prekybinių ir pramoninių ryšių su Amerika, Europa, Azija ir t. t. Kas liks iš mūsų, jei nutrūks importas ir eksportas? Kitų šalių situacija irgi ne ką geresnė.
Todėl šiuolaikinėje epochoje neįmanoma kariauti ir mėgautis visagalybe. Esame sukaustyti JTO ir kitų tarptautinių organizacijų įstatų, mums gresia sankcijos ir apribojimai, net boikotas, kuris gali įgauti įvairias formas ir pasireikšti įvairiuose lygmenyse. Jei mums užblokuotų prekių mainus ir finansinius srautus, imtume dusti, pasijustume surakinti ir nieko negalėtume padaryti. Kiekviena šalis nuolat yra susijusi su visu pasauliu.
Štai ir išeina, kad ginklai nenaudingi, nes negali jais naudotis nieko nepaisydamas. Nes rytoj tau atjungs „deguonį“ ir uždusi. Ekonomika visiems užkrauna priklausomybės nuo gerų tarpusavio santykių su partneriais naštą.
Šios priklausomybės nuo pasaulio pasekmės tokios, kad pasaulis daro įtaką ir nukreipia tave nepaisydamas tavo norų. Pavyzdžiui, Rusija dėl jai taikomų sankcijų praras milijardus, ji negali elgtis taip, kaip nori.
Galų gale, karas – tai verslas, kuriame apskaičiuojamas pelnas ir atsižvelgiama į nuostolius. O žala šiais laikais gali būti tokia, kad neturėsi, kuo priešintis arba kovoti kitame kare.
Štai todėl bet kokiame konflikte būtina nors menka pasaulinė parama.
Klausimas. Vadinasi, jeigu jos nesulauksime, neturėsime galimybės laimėti?
Atsakymas. Teisingai. Dabartinėje mūsų situacijoje tokios galimybės nėra. Tenkinamės laikinais „sprendimais“, kurie išsilaiko vienus ar dvejus metus.
Tikrojo sprendimo nebus, kol į savo pusę nepalenksime didesnės pasaulio dalies. Kaip? Parodydami, kad jai mūsų reikia, kad galime būti „Šviesa tautoms“, kad per mus ateina gausa. Juk to nenusipirksi už jokius pinigus, niekur kitur negausi.
Ir čia nėra jokių stebuklų, tik Gamtos dėsniai. Kabala – mokslas, kuriuo remdamiesi galime viską tiksliai apskaičiuoti, jei pakankamai gerai suvokiame bendrąją sistemą.

Iš programos „Rašo kabalistai. Izraelio karai“, IV dalis, 2014 m. liepos 21 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Izraelio žemė – ne šiltas lizdelis

Krizė veda karo link

Augti be lazdos

Komentarų nėra