Pateikti spalio, 2014 mėn. įrašai.


Kabala ir politika

Klausimai ir atsakymai, Platinimas

Klausimas. Pastaruoju metu kalbama, kad Jūsų organizacija „Bnei Baruch“ eina į politiką. Dėl to simpatiją jums manyje keičia panieka. Kaip paaiškinsite tokį posūkį nuo šviesaus dvasinio mokymo apie žmogaus pakilimą aukščiau savęs ir aukščiau Žemės prie nešvarios politikos?
Atsakymas. Jūsų klausimas rodo, kad nesuprantate kabalos mokslo paskirties. Šis mokslas neatitrūkęs nuo žemės, jis turi atskleisti „Kūrėjo apreiškimą žmogui šiame pasaulyje“. Todėl, kai tik buvo įmanoma, nuo Babilono laikų iki antrojo šventyklos griuvimo, kabala buvo realizuojama. Vėliau 2 000 metų ji buvo užslėpta, nes nebuvo įmanoma jos realizuoti. Šiandien, kai pasaulis patiria visuotinę krizę, kabala vėl atsiskleidžia, juk atsiranda sąlygos mūsų pasaulyje atskleisti Kūrėją.
Norint realizuoti kabalą mūsų pasaulyje, t. y. atskleisti Kūrėją žmonėms, kiekvienam ir visiems, žmones reikia mokyti ir auklėti. Tam reikalingas įvairių visuomenės sluoksnių ir politinių partijų pritarimas ar bent jau netrukdymas.
Mes bandėme veikti tik auklėjimo metodais, bet per dešimtį platinimo metų supratome, kad be politinių jėgų negalėsime įvykdyti mūsų misijos – išeiti į liaudį. Mus sunaikins. Juk mūsų ideologija radikaliai skiriasi nuo visų kitų.
Šiandien atstovaujame dideliam judėjimui, kuriame nėra politikos, bet norime būti susiję su politikais, kad turėtume galimybę platinti kabalą be apribojimų. Mes įsitikinę, kad taip atnešim Izraeliui ir visam pasauliui taiką.

Komentarų nėra

„Ar jau matai?“ – „Taip!“

Dvasinis darbas

Iš Baal Sulamo straipsnio „Įvadas į TES“: Kai Kūrėjas mato, kad žmogus padarė, kiek pajėgia, ir pabaigė viską, kas jam priklausė pagal savo pasirinkimo galias ir stiprindamas tikėjimą Kūrėju, padeda jam, ir žmogus apdovanojamas valdymo suvokimu, t. y. veido atskleidimu, grįžtant ir susiliejant su Kūrėju visa širdimi ir siela.
Protekcijos neįmanomos, nėra ko tikėtis, kad Kūrėjui truks kantrybė, ir pasigailės mūsų, kaip minkštaširdis tėvas. Neverta laukti, kad Kūrėjas susimylės ir įeis į mūsų būseną, susigraudins dėl mūsų ašarų ir atleis mums, nors stengėmės nepakankamai.
Beviltiška tikėtis, kad galima nedirbti, truputį palaukti, paverkti ir pavyks savaime. Paprastai mūsų pasaulyje žmogus tikisi būtent tokio santykio savo atžvilgiu iš kitų žmonių ir Kūrėjo. Bet šiuo atveju taip nebus.
Būtina įvykdyti tau priklausančią pastangų normą. Ir pastangos turi būti tikros, t. y. reikia stengtis sukurti savo dvasinį indą atsivėrimui. Kaip pasakyta: „Duotas įstatymas, ir jo neperžengti“. Jeigu turi dešimties gramų noro indą, jame atitinkamu dydžiu pajusi Kūrėjo buvimą.
Kol tavo noras mažesnis nei dešimt gramų, tu dar nesieki jautrumo ribos, todėl Kūrėjo nejauti. Tai reiškia, kad Kūrėjas paslėptas. Pagal tokį principą dirba visi jutimo organai, įskaitant dvasinius.
Suvokimas dvasiniuose jutimo organuose suskirstytas į 125 pakopas, kiekviena jų dar dalijasi į daug posluoksnių. Kas bebūtų, mums būtina pasiekti jautrumo pakopą, t. y. pirmąją. Tai priklauso nuo mūsų pastangų laipsnio, pastangomis padidinam savo jautrumą, t. y. praplečiam savo indą.
Tai jautrumas davimo savybei, juk Kūrėjas – tai davimas, meilė, susijungimas. Tokiu būdu Jis atsiskleidžia pats. Vadinasi, mums reikia paruošti tam tinkamą davimą, meilę, susijungimą savo viduje. Ir netgi ne įgyti šias savybes, o tiktai užsinorėti jas įgyti. Jeigu mūsų noras nukreiptas būtent į tai ir yra pakankamai stiprus, pradedame atskleisti Kūrėją. Štai ir viskas.
Tai panašu į nuoseklų regėjimo patikrinimą pas okulistą: „Šias raides matai?“, – „Ne!“ – „O dabar jau matai?“, – „Taip!“ Visi jutimo organai turi jautrumo ribą, ir kai ji pasiekiama, netikėtai pasiekiamas atsiskleidimas.

Iš 2014 m. rugpjūčio 29 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į TES“

Komentarų nėra

Dvasinis malonumas iš fizinio veiksmo

Dvasinis darbas, Grupė

Kongresas Sočyje. 6-oji pamoka
Klausimas. Ar galima atskleisti Kūrėją per materialius malonumus?
Atsakymas. Tai priklauso nuo to, ką laikome materialiais malonumais: malonumas dėl savęs ar malonumas, įvilktas į fizinius mūsų pasaulio veiksmus.
Jeigu malonumas įvilktas į fizinius veiksmus, atliekamus mūsų pasaulyje, jame galime atskleisti Kūrėją. Jeigu malonumas gaunamas dėl savęs – negalime. Bet koks veiksmas „dėl savęs“ vadinamas materialiu, o „ne dėl savęs“ – dvasiniu.
Kai mes tarpusavyje susijungiame iki visiško susiliejimo, pasiekiame tokią materialią būseną, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas. Tai vyksta tik su sąlyga, kad jungiamės aukščiau savo asmeninių ambicijų ir norų. Visa kita daro Šviesa, tuo nereikia rūpintis, tik susipainiosi.
Reikia studijuoti Rabašo ir Baal Sulamo straipsnius, kur įterpta informacija apie dvasinio darbo sąlygas, kurių turime stengtis laikytis. Jos turi tapti privalomomis sąlygomis, su kuriomis susidūrę galime tikrinti save.
Tada Šviesa sukurs jumyse reikiamas savybes, jūs pradėsite jausti, kad visas materialusis pasaulis, iš tiesų, ne materialus, o tik toks atrodo. Taip mūsų sąmonėje jį piešia dvasinės jėgos. Kai pro šitą atvaizdą mums ims ryškėti vienintelė gamtos jėga, pradėsime pagaliau suprasti ir savo suvokimo paslaptis bei savybes.

Iš 2014 m. liepos 14 d. kongreso Sočyje 6-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas apleido mane, ar aš Jį?

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Finišas čia pat

Komentarų nėra

Amžinai besiginčijantis pats su savimi

Izraelis šiandien, Platinimas

Klausimas. Kodėl Izraelio tautoje yra tiek daug priešingų srovių ir yra žmonių, kurie tokie kritiški savo šalies ir tautos atžvilgiu, kad netgi sutinka su kaltinimais iš išorės ir sankcijomis prieš Izraelį? Kodėl egzistuoja neapykanta Izraeliui pačios Izraelio tautos viduje?
Atsakymas. Kažkada Izraelio tauta buvo užkopusi ant dvasinės pakopos, pasiekusi Aukštesniąją jėgą ir tam tikrą laiką prie Jos prisišliejusi. O paskui nupuolėme iš šios būsenos, bet mumyse išliko įrašas apie ją (rešimo), dvasinės pakopos genas. Ir mes priešinamės tai dvasinei pakopai, juk ji visiškai priešinga materialiajam pasauliui.
Vadinasi, bet kurio žydo viduje yra tam tikras antiizraelietiškas požiūris, nukreiptas prieš tikrąjį Izraelį priklausomai nuo to, kiek stiprus jame šis dvasinis įrašas. Šį geną turi visi: vieni stipresnį, kiti silpnesnį.
Tai irgi priklauso nuo išsivystymo lygmens. Kartais šis genas „išnyra“  ir sukuria aštrias prieš Izraelį nukreiptas žmogaus nuotaikas, o paskui, atvirkščiai, mažėja ir nutyla. Taip vyksta su kiekvienu, juk jis yra įvairialypis ir patiria daugybę būsenų.
Tai sukelia didelę įtampą Izraelio tautoje. Iki tokio laipsnio, kad daugelyje šalių patys žydai inicijuoja akcijas prieš Izraelio valstybę ir tautą, prieš judaizmą, prieš viską, kas susiję su žydais.
Klausimas. Tai yra neapykanta sau pačiam?
Atsakymas. Tai nėra neapykanta sau pačiam. Žmogus nesutinka su žydu, esančiu jo viduje, ir tuo pat metu atskleidžia savyje septyniasdešimties pasaulio tautų, iš kurių jis išėjo Babilone, šaknį. Izraelio šaknis kol kas tyli, slepiasi giliai jo viduje, o labiau išsiskiria šaknis tos genties, iš kurios jis kilo.
Vadinasi, jis jaučiasi arčiau tos tautos ir tos šalies, arčiau tos vietos, kur gyvena dabar, nei arčiau žydų tautos ir Izraelio valstybės. Todėl būtina jam paaiškinti, kaip atsirado žydų tauta ir kas su mumis vyksta, kokios šaknys slypi jos viduje.

Iš 2014 m. rugpjūčio 14 d. 426-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Mums nepavyks pasislėpti tarp kitų

Spaudimas iš viršus, spaudimas iš apačios…

Komentarų nėra

Kaip laimėti karą?

Izraelis šiandien, Klausimai ir atsakymai, Platinimas

Klausimas. Kodėl Izraelis, būdamas pranašesnis ginklais, pralaimi karus?
Atsakymas. Šiandien viskam vadovauja ne vyriausybė ir valstybė, o viešoji nuomonė: viešoji nuomonė ne tik valstybėje, bet ir pasaulinė, kuri egzistuoja aplink valstybes.
Taigi, nesvarbu, kas turi geležinį kupolą, karą laimės tas, kas gali valdyti viešąją, visuomenės nuomonę savo valstybėje ir užsienyje.
Kad sukurtume tinkamą pasaulio visuomenės nuomonę, mums reikia pateisinti savo veiksmus. O pateisinti savo veiksmus galime, tik papasakodami visam pasauliui, kodėl siekiame gyventi Izraelyje, kodėl esame reikalingi, kodėl gyvendami būtent Izraelyje, nešame naudą visam pasauliui.
Mes turime tai padaryti, vadinasi, privalome papasakoti, kas mes tokie, kokia mūsų funkcija Žemėje, ir kaip, kovodami už savo nepriklausomybę, ruošiamės padėti visam pasauliui, t. y. atvesti jį į ištaisytą būseną.

Komentarų nėra

Apsiginkluoti aukštesniąja Gamtos jėga

Dvasinis darbas, Kūrėjas, Platinimas

Klausimas. Paprastas žmogus net neįtaria, kad prie mūsų priartėja kažkokia aukštesnioji jėga ir sukuria mūsų gyvenime problemas. Senovėje buvo pranašai, kurie žmonėms pasakodavo apie Kūrėjo veiksmus. O kas dabar paaiškins, kas su mumis vyksta?
Atsakymas. Kabalistų užduotis – paaiškinti visiems, kas vyksta, o svarbiausia – papasakoti, kad yra vaistai, galintys ištaisyti nemalonią situaciją, kurioje atsidūrėme. Turime galimybę visus neigiamus reiškinius paversti teigiamais, tamsą paversti šviesa.
Klausimas. Kokie pokyčiai mumyse turi įvykti?
Atsakymas. Visi pokyčiai turi vykti tik vienijimosi linkme, daugiau nieko nereikia. Reikia įveikti savo priešiškumą, neapykantą vienas kitam, abejingumą ir suprasti, kad tik vienydamiesi geruoju pritraukiame Aukštesniąją jėgą. Kai ši jėga įsikūnys mumyse, pelnysime patį nuostabiausią gyvenimą.
Kiekvienam teks mokytis vienijimosi metodikos, kad suprastų, ką ir kaip reikia daryti. Taip pelnysime puikų gyvenimą ir anuliuosime visas nelaimes, problemas, ligas, karus, visą antisemitizmą.
Savo rankose turime labai galingą ginklą ir to net neįtariame – štai kur visa problema. Žmonės turi sužinoti, kas yra Aukštesnioji jėga ir kaip ja naudotis vienijantis. Vyksta karas ne su išorės priešu, bet Izraelio tautos viduje.
O kol kas žmogų gąsdina užuominos apie Kūrėją, Aukštesniąją jėgą, juk jis šias sąvokas tapatina su įprastais religiniais stereotipais. Niekas iš tikrųjų nežino, kas slypi už šių sąvokų, bet kiekvienas savaip įsivaizduoja ir mano, kad supranta.
O iš tiesų Kūrėjas – tai bendroji Gamtos jėga. Yra daugybė jėgų, kurias tyrinėja fizika, chemija, biologija, zoologija, įvairiausių gamtos sistemų dėsniai. Tačiau pati bendriausia jėga, apimanti visas kitas jėgas, bendroji sistema, apimanti visas sistemas, vadinama Kūrėju. Štai ir viskas!
Kūrėjas – tai ne koks nors mistinis pavidalas, o bendroji jėga, turinti savyje visus savo sukurtus pasaulius. Todėl ji taip ir vadinasi.
Be to, Kūrėjas (bore) reiškia „ateik ir pamatyk“ (bo-re). Tai yra, galime „ateiti“, tobulėti taisydamiesi ir pamatyti. Artėjame Aukštesniosios jėgos link todėl, kad susisiejame vieni su kitais, taip kurdami savyje gebėjimą pajusti Kūrėją.
Egzistuoja savybių atitikimo dėsnis, pagal kurį galime pajusti tik tokį reiškinį, su kuriuo turime bendrų savybių. Tai kaip gi mums įgyti Kūrėjo savybių, kad galėtume Jį pajusti? Tokių savybių įgyjame vienydamiesi su kitais žmonėmis.

Iš programos „Rašo kabalistai. Paruošti Izraelio tautą Šviesai“, 3 dalis, 2014 m. rugpjūčio 20 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Asilas raitas ant žmogaus

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Parengtis numeris vienas

Komentarų nėra

Kūrėjas apleido mane ar aš Jį?

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas. Baal Sulamas rašo, kad žmogus privalo veikti praktiškai, siekdamas pažadinti savyje meilę Kūrėjui. Bet kodėl tai taip sunku išpildyti, kodėl yra toks vidinis pasipriešinimas?
Atsakymas. Tai vyksta dėl to, kad krisdamas tu ne tik nustoji jausti meilę, bet ir prarandi ryšį su Kūrėju. Todėl tau atrodo tarsi Kūrėjas apleido tave, nors, iš esmės, Jo meilė yra absoliuti ir begalinė. Bet ant tavęs nuo tavo egoizmo užslenka paslėptis, kuri kiekvieną dieną vis auga, todėl nebejauti savyje buvusios meilės. Svarbiausia, tu pamiršti, kad tai yra tavo vidinio atšalimo pasekmė, todėl atrodo, kad Kūrėjas tave apleido.
Todėl šauki: „Kodėl Tu mane apleidai!“ Bet, iš tikrųjų, niekas tavęs nepaliko, priešingai, Kūrėjas suteikė tau galimybę pačiam atskleisti Jį dar labiau. Tuo skiriasi religija ir kabala. Religingas žmogus meldžiasi Kūrėjui, prašydamas, kad Kūrėjas viską padarytų dėl jo. O kabalistas meldžiasi, kad Kūrėjas suteiktų jam jėgų ir priemonių, su kuriomis jis pats galės ką nors padaryti ir ištaisyti.
Klausimas. Sužadinti meilę Kūrėjui – vadinasi – pažadinti savyje meilę draugams?
Atsakymas. Be to neįmanoma. Tik per meilę draugams galima pamilti Kūrėją, kaip yra pasakyta: „Nuo meilės kūriniams – prie meilės Kūrėjui.“

Iš 2014 m. rugpjūčio 19 d. pamokos pagal Baal Sulamo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Ryšys su Kūrėju: nedėkite ragelio

Efektyvaus darbo sąlygos

Komentarų nėra

Daugialypis Šviesos poveikis

Dvasinis darbas, Grupė

Kongresas Sočyje. 2-oji pamoka
Šviesa – tai davimo savybė, o Kūrėją suvokiame kaip Šviesą. Iš tikrųjų yra aukštesnioji Šviesa ir dar aukščiau – jos šaltinis, kuris galbūt ir nepasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, t. y. kažkas visai atsieta nuo mūsų.
Juk mes jaučiame Kūrėją savo savybėmis, pojūčiais, savo kėlim (indais), jutimo organais, ir tuo remdamiesi sprendžiame apie Jį, priskirdami Jam tam tikrus vardus ir ypatybes. Iš tikrųjų nežinome, kaip Jis juntamas ne mūsų suvokimo organais ir kaip atrodo. Žmogus suteikia Kūrėjui vardus pagal tai, kaip pats Jį suvokia.
Kūrėjo pajutimas gali būti daugialypis, įvairiapusis. Šviesa vadinamas toks Kūrėjo pajutimas, kuris mus moko, taiso, užpildo ir suteikia formą, taip kaip vaikas suvokia savo tėvus keliais pavidalais – kaip mokančius, ginančius ir besirūpinančius juo.
Todėl Šviesa – tai toks Kūrėjo suvokimas, kai mes iš esmės jaučiame ne Jį, bet jėgą, suteikiančią mums formą, taisančią ir keičiančią, kad galėtume Jį pajusti.
Kitaip tariant, Kūrėjo poveikis mums, kuris ruošia mus suvokti Jį patį, vadinamas Šviesa. Suprantama, kad Jis ir Šviesa – tai vienas ir tas pats. Juk už mūsų ribų egzistuoja tik ši viena šaknis. Be jos esame tik mes, vienas žmogus. Galų gale visa kita kiekvienas iš mūsų palaipsniui suvoksime kaip savo dalis.
Vis dėlto viską suvokiame taip, kad pirmiausia reikalaujame Kūrėjo šviesos ir tik po to norime su Juo susilieti. Tai teisingas santykis su Juo. Jei nori tapti panašus į Jį, elgtis su Juo taip, kaip Jis elgiasi su tavimi, turi galvoti, kaip pasikeisti, išsitaisyti. Tuomet galima suartėti su Juo. Tada mūsų santykis su Šviesa bus orientuotas į išsitaisymą ir į panašėjimą su Kūrėju vienas kitam duodant, kaip kad daro šeimininkas ir svečias.
Bet kokiu atveju Šviesa dalijasi, veikdama mus daugybe skirtingų būdų. Tai proto, jausmų Šviesa, kurios veikiami imame jausti ir suprasti, kas mes tokie, kuo skiriamės nuo Kūrėjo.
Bet koks supratimas remiasi mūsų ir Kūrėjo skirtumu, net ir šiame pasaulyje suvokdami kitus žmones, situaciją, nesvarbu ką, vis tiek jaučiame Kūrėją. Mums atrodo, kad tai kažkokie žmonės, pavidalai. O iš tikrųjų viskas ne taip. Jaučiame tik Kūrėją.
Todėl nereikia savęs apgaudinėti, juk kai būni su kuo nors, ypač su draugais, turi suprasti, kad tai Kūrėjas. „Nėra nieko, tik Jis“ – tai vienas iš paaiškinimų, kad nėra nieko daugiau, tik žmogus ir Kūrėjas. O visa kita, kas mums atrodo, kad egzistuoja, tėra mano sielos dalelės. Todėl pats svarbiausias santykis su Kūrėju – Tora.
Tora – tai visos būsenos, kurias turime pereiti, kad taptume visiškai panašūs į Kūrėją. Tai visa Šviesa, kurią turime priimti, kad mumyse įvyktų pokyčiai nuo pirmapradės egoistinės savybės iki galutinio išsitaisymo.
Iš pradžių pereiname egoizmo apribojimą, po to – jo neutralizavimą, dar vėliau  – ištaisymą, tai yra egoizmo naudojimą davimui. Dėl šių ištaisymų suvokiame Kūrėją ir pamatome, kad Jis su mumis elgiasi kaip rūpestingas, mokantis tėvas.
Jaučiame mokymosi poveikio laipsnį, vadinamą Šviesa. Kai šis poveikio laipsnis realizuojasi, imame jausti patį Kūrėją. Dėl jau ištaisytų savybių ir ypatybių kaskart jaučiame Jį vis kitaip, naujai.

Iš kongreso Sočyje 2-osios pamokos, 2014 m. rugpjūčio 25 d.

Komentarų nėra

Asilas raitas ant žmogaus

Kabala, Kabala ir kiti mokslai, Krizė, globalizacija, Platinimas

Žmonės pradeda nusivilti dabartiniu mokslu. Juk kiek atradimų bebūtų atskleista, galiausiai matome, kad mokslo pagalba – niekinė.
Mokslas mums davė daugybę vaistų, kita vertus, medicina virto pasauline industrija, kurios tikslas toli gražu ne visada yra pacientų išgydymas.
Mokslas leido mums prigaminti maisto produktų, tačiau pusė pasaulio žmonių gyvena pusbadžiu.
Mokslas sukūrė visą armiją mašinų, pakeičiančių žmogų beveik visose srityse, tačiau dėl jų milijonai dirbančiųjų priversti plušėti už menką atlygį, o bedarbiai negauna nieko ir po truputį iškrenta iš gyvenimo.
Mes neįsikūrėme galutinai, – visi mūsų pasiekimai, iš tikrųjų, susiveda į kažkokį istorinį vingį. Šiandien, XXI a. pradžioje, tapo aišku – jis buvo reikalingas tik tam, kad suprastume: nei mokslas, nei technika, nei šiandieninė gyvenimo filosofija – niekas neatneš mums sėkmės.
Neturiu galimybės gerai gyventi, o, svarbiausia, nepajėgiu lyg davatka atplėšti žvilgsnio nuo savosios baigties. Juk norėčiau ne šiaip išnykti, metams slenkant, o atskleisti sau amžinąjį gyvenimą. Bet ne. Daugiausiai, ką galiu – tai mažiau krimstis šią akimirką, panaudodamas įvairų masalą. Toks mūsų gyvenimas.
Šiandien žmonija daro išvadas: kodėl, kam visa tai? Todėl atėjo laikas atsiskleisti kabalos mokslui. Juk tik bendros sistemos žinojimas, tik mokslas, tiriantis šios sistemos programą ir jos realizavimo būdus, iš tikrųjų verti mūsų dėmesio. Be jos nerasime tikro atsakymo nė į vieną klausimą.
Prie to veda nueito kelio analizė. Nuo Adomo laikų praėjo 5774 metai. Šimtus tūkstančių metų egzistuoja žmogaus giminė. Ir kas toliau? Ko pasiekėme per mūsų vystymosi laikotarpį? Ar žmogus daugiau džiaugiasi gyvenime? Ar labiau pasitiki? Ar geriau jaučiasi šiame pasaulyje? Ar jis žino, dėl ko gyvena? Ar paprasčiausiai egzistuoja, kad palaikytų savo biologinę veiklą, kad kūnas mažiau kentėtų?
Ir koks gi jis nelaimingas, priklausomas nuo gyvūninių savo organizmo poreikių, nuolat šiam save tempiančiam asilui tarnaudamas: dabar aš jį guldau, dabar maitinu, prausiu, dabar suteikiu malonumą… Visą gyvenimą žmogus rūpinasi savo kūnu, kuris, galiausiai, vis tiek numiršta.
Ir dėl to mes gyvename? Tam eikvojame žinias, mūsų asmenybės išteklius? Nejaugi žmogus manyje gyvena tam, kad pataikautų kūnui?
Tačiau dabar žmogus gali atskleisti kabalos mokslą, tada supras, ką įgijo.

Iš 2014 m. rugpjūčio 18 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas į skolą

Pasaulio individualumas ir egoizmo globalumas

Žlugimo riba ar naujos pakopos slenkstis?

Komentarų nėra

Aplinkinis kelias į gyvenimo paslaptį

Dvasinis darbas, Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Aš nesuprantu, kaip žmonijai pakenkė mokslo vystymasis.
Atsakymas. Mokslas – tai Kūrėjo paieškos naudojantis žemiškuoju protu. Mes atliekame įvairiausius tyrimus, eksperimentus pasitelkdami savo penkis jutimo organus ir ieškome Aukštesniosios jėgos. Juk bet kokios mokslinės paieškos nukreiptos į Kūrėją, į gyvenimo paslaptį.
Išeina, tikimės suvokti Aukštesniąją jėgą, kūrimo sistemą, tikslą, mūsų egzistavimo ir gyvybės paslaptį savo gyvūniniu protu, savo kūniškais jutimo organais?
Žinoma, kad tai neįmanoma, ir šis kelias veda mus į aklavietę. Po tūkstančių tokio vystymosi metų patiriame krizę ir matome, jog mokslas negali mums padėti. Jis nesuteikia mums gerovės net įprastiniame žemiškajame gyvenime.
Mokslas – tai priemonė atskleisti žmogaus silpnumui ir klydimui ieškant gyvenimo paslapties, jo tikslo ir prasmės savo žemišku jutimu ir protu. Todėl jis aplinkiniu keliu, bet veda mus prie teisingų išvadų. Žmogus privalo išsiaiškinti savo asmeninių pastangų niekingumą ir susieti visas viltis su Šviesa, grąžinančia prie šaltinio.
Visas pasaulio vystymasis buvo skirtas tam, kad pasiektume šį nusivylimo savimi tašką. Kaip pasakyta: „Nėra laimingesnės akimirkos žmogaus gyvenime nei ta, kai jis visiškai nusivilia savo jėgomis.“ Ir tai iš tikrųjų didžiulis atradimas. O įsivaizduokite, kad tai vyksta visos žmonijos mastu.
Suprasime, kad mums niekas nepadės, išskyrus maldą, t. y. kad tik teisingai keldami MAN ir gaudami jėgą iš aukščiau galime veikti bei pasiekti tikslą. Mes pajėgūs tik išsiaiškinti tamsoje, kad viską lemia Šviesa. Šviesa – tai tikėjimas.
Šiandien apie tai galima kalbėti atvirai. Dar prieš penkiasdešimt metų niekas su tuo nebūtų sutikęs, ir visų pirma aš pats.  Aš buvau pats karščiausias mokslinio progreso šalininkas. Man  atrodė, kad mokslas – tai viskas.
Bet metams bėgant žmonija nusivylė mokslu. Niekas jau nesitiki iš mokslininkų atradimų žmonių labui. Bet koks atradimas jau iš anksto pasmerktas nešti mums žalą. Juk jis jau nuo pat pradžių nukreiptas prieš  kūrimo tikslą, prieš būdą jį pasiekti, nes leidžia žmogui pasikliauti savo protu.
Todėl nereikia tikėtis, kad mokslas duos kokių nors gerų rezultatų. Bet kol mes galutinai nusivilsime mokslu, savo proto galia, nieko negalima padaryti – teks dar truputį patobulėti.
Vis dėlto negalima ignoruoti mokslo. Juk tai priemonė, vedanti į tikslą, tegul ir aplinkiniu keliu. Bet kokia priemonė šventa. Galiausiai mirties angelas virs šventuoju angelu. Į šį „mirties angelą“ įeis visi mūsų klydimai, tarp jų ir mokslas.
Ir problema ne pats mokslas, o tai, kad žmogus kliaunasi savimi, išdidžiai tikėdamasis pasiekti gerą gyvenimą be jokio ryšio su Kūrėju.
Šis klydimas būdingas ir kabalos mokslą studijuojančiam žmogui, kuris paverčia jį teorija. Tai pati rimčiausia klaida, vadinama „klipa“ (žievė, blogoji jėga). Mūsų pareiga tiksliai laikytis nurodymų, kad tai taptų Toros studijomis, o ne įmantrybėmis. Tarp vieno ir kito yra labai plona riba.
Toros išminties (chochmos) studijavimas reiškia Šviesos Chochma atskleidimą, padedant taisančiai Šviesai, kuri slypi Toroje. Toros išmintis – tai Šviesa Chochma, įvilkta į Šviesą Chasadim.

Iš 2014 m. rugpjūčio 27 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į TES“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai