Pateikti Trečiadienis, 1 spalio, 2014 dienos įrašai.


Parengtis numeris vienas

Dvasinis darbas, Kūrėjas
Toronto kongresas. Pokalbis vaišių metu.
 
Klausimas. Vieno susitikimo metu, kuris įvyko prieš 6–7 metus, Jūs sakėte, kad jei mes stengsimės ir uoliai užsiiminėsime kabala, tai, be abejonės, mus atves prie susitikimo su Kūrėju ir galutinio išsitaisymo. Ar kas nors pasikeitė per pastaruosius metus?
Atsakymas. Per pastaruosius metus mes patyrėme tiek daug pokyčių, apie kuriuos aš net nesvajojau. Jūs matote, kaip keičiasi pasaulis? Prieš penkerius metus sakėme: „Pamatysite, kas bus po metų.“ Tiesą sakant, praėjo ne metai, o penkeri, bet tai atsitiko. Žinoma, norisi greičiau, tačiau pats pasaulis negali nieko padaryti.
Tai priklauso nuo mūsų. Tik mes galime pagreitinti vystymąsi. Pasaulis – darbinė medžiaga, jame nėra nieko ypatingo. Priklausomai nuo to, kuo mes „maitinsime“ žmones, taip jie keisis ir vystysis. Tuo tarpu mes keičiamės sąmoningai.
Ir čia būtinas mūsų vidinis išgyvenimas, absorbcija, suvokimas kas su mumis vyksta, o tai reikalauja laiko, nes mes eikvojame savo jėgas pašaliniams, neefektyviems veiksmams.
Jeigu mes tinkamai analizuosime tai, kas tarp mūsų vyksta, tik mūsų suartėjimo ar atsiribojimo kontekste, stengsimės kurti gerus santykius, siekdami suvokti Kūrėją ir su Juo susijungti, tada judėsime greičiau.
Mes turime stengtis atrasti vidinę klausą, vidinį matymą, vidinius jutimo organus. Jie yra ne kiekviename iš mūsų, o tarp mūsų, nes tai ne gyvūniniai, ne fiziniai jutimo organai, o integralūs, atsirandantys ryšio tarp mūsų metu.
Jeigu ryšio tarp mūsų nėra, vadinasi, nėra ir šių jutimo organų. Kai ryšys atsiranda, tarp mūsų pradeda augti nauji dvasiniai kūnai, kaip kažkada atsirado ir pradėjo vystytis materija. Šiuose dvasiniuose kūnuose laipsniškai vystosi dvasiniai ir fiziniai jutimo organai, kol išsivysto bendra substancija, vadinama „siela“.
Tai mums reikia išvystyti ir mes prie to jau einame, bent jau suvokime ir pojūčiuose. Anksčiau aš negalėdavau perduoti žodžiais jausmų, minčių, dabar galiu, nes jūs pasirengę ir galite kažkaip visa tai suprasti ir išgyventi savyje.
Dabar mes galime labiau suprasti kitą, jį pateisinti, kad ir kokioje būsenoje jis būtų, nes patys tas būsenas patyrėme: kritimą, abejingumą, silpnumą, pažeminimą ir t. t.
Tol, kol mes nesugebėsime pateisinti bet kokios kito žmogaus būsenos, mes nebūsime pasirengę bendrauti su Kūrėju, juk visas šias būsenas mums sukuria Jis. O mes turime pateisinti visus Jo veiksmus, įskaitant ir mūsų būsenas. Tai nelengva.
Aš stebėjau, kaip šias būsenas įveikia mano mokytojas Rabašas. Atrodo – šventasis! Iš tikrųjų aš jį mačiau visai kitokį ir nieko negalėjau pakeisti, kol supratau, kad su juo tai daro Kūrėjas dėl manęs. Ir netgi tai vyksta ne su juo, o mano sąmonėje, juk manyje egzistuoja visas pasaulis.
Mes jau priartėjome prie supratimo, suvokimo ir šių būsenų pateisinimo, mes joms pasirengę, galime jas išgyventi ir su jomis sutikti. O tai labai svarbu.
Komentarų nėra