Herojus tarp herojų

Dvasinis darbas, Grupė

Kongresas Sočyje. 4-oji pamoka
Klausimas. Jeigu matau kokius nors negatyvius draugo bruožus, tai geriau nekreipti į tai dėmesio, koncentruotis tiktai į tai, kas gera, ir tai bus dvasinis pakilimas?
Atsakymas. Rabašas savo straipsniuose aiškina, kad neturime pastebėti negatyvių žmogaus savybių, kaip mama nepastebi jų žvelgdama į savo vaiką – jis jai idealus. Aš žiūriu į tą vaiką ir nematau, kad jis kuo nors ypatingas, o jai viskas, kas su juo susiję, – gera, malonu, gražu. Tai yra mūsų pasaulio suvokimo pagrindas. Taip turime žiūrėti į savo draugus.
Pakilimo virš egoizmo metu yra sąlygos, kurias turime vykdyti, kad neigiamas savybes perdarytume į teigiamas. Tai atlikus išsiskiria dvi sampratos: „gibor“ (herojus) ir „gibor shel giborim“, tai yra herojus tarp herojų – kita pakopa, kai tą, kurio nekenti, perdarai ne į neutralų žmogų, o į draugą, į mylintįjį. Tai pati aukščiausia pakopa.
Kitaip tariant, kai pakylame virš egoizmo, vadinamės „herojais“, o kai egoizmą transformuojame į davimą ir meilę, tampame „herojais tarp herojų“. Ir čia nereikia gudrauti – viską daro Šviesa. Jeigu tarpusavyje pabandysime atlikti pačius paprasčiausius susivienijimo veiksmus, visą kitą padarys Šviesa.

Iš  2014 m. liepos 14 d. 4-osios Sočio kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmo patarimai: visiškai priešingai

Sąlygos dvasiniam pasauliui pasiekti

Nepavesti grupės

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.